Vytis ant lietuviškų pinigų

Lietuvos valstybės herbas Vytis – šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu herbiniame skyde. Jis yra vienas seniausių Europoje. Visiškai susiformavo XV a. Tuo metu nusistovėjo ir herbe naudojamos heraldinės spalvos.

Herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant sidabrinio žirgo, dešinėje rankoje virš galvos laikantis iškeltą sidabrinį kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su auksiniu dvigubu kryžiumi (Jogailos heraldiniu ženklu tapusiu ir Jogailaičių dinastijos herbu, siejamu su valdovo krikštu XIV a. pabaigoje.). Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai – mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balnakilpė ir pentinas, makšties ir žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai bei pasagos – auksiniai.

Šarvuoto raitelio su kalaviju atvaizdas kilo iš portretinių valdovų (kunigaikščių) antspaudų ir pirmiausia vaizdavo pačius valdovus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais (1392 – 1430) raitelis tapo LDK herbu. Tuo metu jis dar nebuvo vadinamas vyčiu. Pirmasis Lietuvos herbą Pogonia vardu 1551 m. pavadino lenkų kronininkas Martynas Bielskis (1495 – 1575). Lietuvišką vyčio terminą XIX a. Viduryje raiteliui (riteriui) apibūdinti pavartojo istorikas Simonas Daukantas (1793 – 1864). Vytį jau kaip herbo pavadinimą 1884 m. pradėjo naudoti Mikalojus Akelaitis. Šiandien dažnai vyčiu vadinamas tiek Lietuvos valstybės herbas Vytis (raitelis herbiniame skyde), tiek atskira valstybės herbo figūra – raitelis (vytis), jie dažnai neteisingai sutapatinami ir neskiriami vienas nuo kito.

Pirmose lietuviškose monetose raitelis atsirado XIV a.  pabaigoje, tačiau ši figūra dar nebuvo susiformavusi. Vienose monetose raitelis pavaizduotas jojantis į kairę, kitose – į dešinę, vienose jis rankoje laiko ietį, kitose – kalaviją, žirgas vaizduojamas tai stovintis tai šuoliuojantis.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais (1492 – 1506) raitelio jojimo kryptis susiformavo. Nuo to laiko monetose žirgas visada vaizduojamas šuoliuojantis į kairę (heraldiškai į dešinę). Raitelis pirmą kartą pavaizduotas su kalavijo makštimi, o žirgas – su pakinktais, bet raitelis ant peties dar neturėjo skydo su dvigubu kryžiumi. Aleksandro monetose, be raitelio, pavaizduotas ir erelis – kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dinastinė pretenzija į Lenkijos sostą.

1495 m. įvykdyta pinigų reforma ir įvesta dešimtainė skaičiavimo sistema. 1 grašį sudarė 10 denarų. Tiesa, grašiai nebuvo pradėti kaldinti, kaldinti tik denarai ir pusgrašiai. Reforma užbaigta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo valdymo laikais (1506 – 1544). Pirmą kartą monetose pažymėti metai, pirmąja tokia moneta tapo 1508 m. pusgrašis. Pradėtos kaldinti didesnio nominalo monetos – grašiai. Raitelis perkeltas į antrąją monetos pusę – reversą ir pažymima, kad tai – LDK moneta. Raitelis pirmą kartą pavaizduotas su skydu, kuriame įkomponuotas Jogailos Dvigubas kryžius. Toks raitelio paveikslas heraldikoje sutapatinamas tik su LDK valstybe.

1547 m., valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui (1544 – 1572) buvo leidžiama tikra monetų nominalų įvairovė: nuo paties mažiausio – biloninio pusdenario (obolo) iki didžiausio – auksinio portugalo.  Nuo 1547 m. Raitelis pirmą kartą vaizduojamas herbiniame skyde, su kunigaikščio karūna viršuje. Taip įprasmintas LDK kaip savarankiškos valstybės simbolis – herbas.

Iki Liublino unijos lietuviškose monetose raitelis labai įvairavo, skyrėsi jo aprangos detalės, šalmai, skydai, žirgas vaizduotas tai su nuleista, tai su pakelta uodega. Raitelis buvo vaizduojamas ir atskirai, ir kartu su Gediminaičių stulpais atskiruose skyduose, ir su Lenkijos ereliu, bet skirtingose monetų pusėse. Po Liublino unijos 1569 m. įteisintas sudėtinis Abiejų Tautų Respublikos herbas.

1572 m. mirus Žygimantui Augustui, baigėsi Gediminaičių dinastija, todėl monetose neliko dažnai naudoto simbolio – Gediminaičių stulpų. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro valdymo metu (1576 – 1586) raitelis vėl pradėtas naudoti be skydo su dvigubu kryžiumi. 1580 m. buvo išleista Ordinacija, suvienodinusi lietuviškų ir lenkiškų monetų vertę. Abiejų valstybių herbų kaldinimas monetose tapo privalomas. Stepono Batoro valdymo laikais pasirodė ir naujo nominalo moneta – šilingas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos valdymo laikais (1588 – 1632) kaldintos 8 nominalų monetos: dvidenariai, šilingai, grašiai, pusantrokai, trečiokai, 1, 5 ir 10 dukatų monetos. Monetose keturių laukų herbo skydo viduryje įdėtas Vazų dinastinis herbas – javų pėdas. Nuo 1606 m. raitelis vėl raižomas su skydu ir jame esančiu dvigubu kryžiumi. Tam tikros detalės galėjo skirtis. Pažymėtini  1625 – 1627 m. grašiai, kur raitelio skyde vietoj dvigubo kryžiaus pavaizduotas Vazų dinastinis herbas javų pėdas. Raitelis buvo vaizduojamas ir atskirai nuo Lenkijos Erelio.

Į sostą įžengus Vladislovui Vazai (1632 – 1648), lietuviškos monetos nebuvo kaldinamos. Jos vėl pradėtos kaldinti tik Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapus jo broliui Jonui Kazimierui (1648 – 1668). Pirmą kartą pasirodė variniai šilingai ir sidabriniai ortai. Kaldintose monetose, išskyrus pusantrokus, dominuoja LDK herbo raitelio figūra. Raitelio vaizdavimas įvairavo, bet esminių pakeitimų nebuvo. 1666 m. uždarytos visos lietuviškų monetų kalyklos. Augusto II valdymo metu (1697 – 1706, 1709 – 1733) kaldinti šeštokai buvo paskutinės lietuviškos monetos. Po jų kaldinti Abiejų Tautų Respublikoje cirkuliavo vienodi pinigai.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. didžioji mūsų krašto dalis pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Lietuvoje pradėti naudoti rusiški pinigai.

1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Į Lietuvos Respublikos herbą vėl sugrąžintas ir valstybingumo simbolis – istorinis LDK raitelis (vytis). Pradėjus leisti lietuviškus pinigus, juose jau pavaizduoti ir pagrindiniai istoriniai valstybės simboliai. 1922 m. spalio 2 d. apyvartoje pasirodė ir pirmieji laikinieji lietuviškų litų ir centų banknotai, spausdinti Berlyne. Jie pagaminti naudojant ne dailininkų sukurtus grafinius projektus, o tik spaustuvėje turėtus piešinius ir ornamentus, juos papildant lietuviškais užrašais ir raiteliu reverse. Netrukus juos pakeitė kokybiškesnių nuolatinių banknotų laida, spausdinta Prahoje.

Vėlesnių laidų banknotai jau buvo spausdinami Anglijoje, turėjo patikimų apsaugos požymių. Ant daugumos nominalų vaizduojamas ir herbas.

Pagal 1924 m. ir 1936 m. Monetų įstatymus Valstybės iždui buvo suteikta išimtinė teisė kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Lietuviškos 1925 m. laidos monetos buvo nukaldintos Anglijoje, o 1936 m. ir 1938 m. laidų monetos jau kaldintos Kaune įsteigtoje Spindulio spaustuvėje. Visų laidų monetų gipsinius modelius kūrė dailininkas Juozas Zikaras, jis sukūrė ir averso raitelį, naudotą visose monetose.

1940 m. birželio 15 d. TSRS įvykdyta Lietuvos okupacija sustabdė lietuviškų pinigų raidą.

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, įteisintas ir Lietuvos valstybės istorinis herbas – Vytis. Jo kompozicijos pagrindu tapo minėtas skulptoriaus Juozo Zikaro monetoms sukurtas šarvuoto raitelio su kalaviju ir skydu atvaizdas, gerai žinomas dėl nuleistos uodegos. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino Arvydo Každailio variantą, naudojamą iki šiol Jame atgaivintos istorinės herbo spalvos ir senoji herbo idėja – vaizduoti raitelį, pasiruošusį kalaviju ginti savo kraštą ir valstybę. Žirgo uodega jame pakelta.

1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinieji pinigai talonai, rubliai išimti iš apyvartos. Taip sukurta nacionalinė pinigų sistema.

1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti litai ir centai. Iš viso buvo išleisti 25 įvairių nominalų ir laidų banknotai, trys iš jų apyvartoje nepasirodė. Kuriant pirmuosius banknotų projektus, dar buvo naudojamas patvirtintas pirmasis Lietuvos valstybės herbo Vyčio variantas – minėtas Juozo Zikaro raitelio atvaizdas, todėl ir naudojamas pirmųjų ir daugelio vėlesnių laidų banknotuose.

1940 m. birželio 15 d. TSRS įvykdyta Lietuvos okupacija sustabdė lietuviškų pinigų raidą.

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, įteisintas ir Lietuvos valstybės istorinis herbas – Vytis. Jo kompozicijos pagrindu tapo minėtas skulptoriaus Juozo Zikaro monetoms sukurtas šarvuoto raitelio su kalaviju ir skydu atvaizdas, gerai žinomas dėl nuleistos uodegos. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino Arvydo Každailio variantą, naudojamą iki šiol Jame atgaivintos istorinės herbo spalvos ir senoji herbo idėja – vaizduoti raitelį, pasiruošusį kalaviju ginti savo kraštą ir valstybę. Žirgo uodega jame pakelta.

1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinieji pinigai talonai, rubliai išimti iš apyvartos. Taip sukurta nacionalinė pinigų sistema.

Pirmosios 1991 m. 1, 2, 5 litų ir 10, 20, 50 centų monetos nukaldintos Anglijoje, o Lietuvos monetų kalykloje 1992 m. rugsėjo 30 d. pradėtos kaldinti ir 1, 2, 5 centų monetos. Jų averso dizainui taip pat panaudota Juozo Zikaro sukurta raitelio versija.

1997 m. Lietuvos monetų kalykloje nukaldintos naujo pavyzdžio apyvartinės 10, 20, 50 centų, o 1998 m. – 1, 2, 5 litų monetos. Monetų aversui panaudotas jau Arvydo Každailio pasiūlytą ir specialiai monetoms adaptuotą raitelio variantą. Ankstesnis raitelio variantas liko tik ant 1991 m. laidos 1, 2 ir 5 centų monetų.

2004 m. gegužės 1 d. tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva įsipareigojo įsivesti eurą. Eurų apyvartinių monetų (8 nominalai) viena pusė bendroji, kita – nacionalinė, pastaroji kiekvienos valstybės skirtinga. Lietuva eurų monetų nacionalinėje pusėje nutarė pavaizduoti Lietuvos valstybės herbo figūrą – raitelį (vytį). Jo gipsinius modelius sukūrė Antanas Žukauskas. Monetose raitelį supa 12 žvaigždžių: 1, 2, 5 euro centų monetose – lygiame fone; 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone. Ant lietuviškos 2 eurų monetos briaunos iškaldinti žodžiai: LAISVĖ VIENYBĖ GEROVĖ. Lietuvoje euras įvestas 2015 m. sausio 1 d. Taigi Lietuvos herbo raitelis vytis jau daugiau nei 600 metų keliauja ant lietuviškų pinigų. Dabar dar ir po visą Europą.