BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


MUZIEJAUS PRADŽIA

 

Muziejaus užuomazgų galima aptikti dar 1985 m., kai SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinėje kontoroje (VB RK) buvo įrengtas Valstybinio banko istorijos muziejus. 1986 m. jis įregistruotas kaip vienas iš LSSR visuomeninių muziejų; jame buvo saugomi 489 pagrindinio fondo eksponatai. Muziejaus prižiūrėtojos pareigos buvo patikėtos ilgametei SSRS VB RK darbuotojai Genovaitei Leonavičiūtei. Rinkinių formavimas apsiribojo ideologiniais ir propagandiniais tikslais renkama medžiaga apie bankininkus karo dalyvius ir darbo veteranus, skaičiavimo technikos, jubiliejinių, apyvartinių ir išimtų iš apyvartos rublių rinkimu. Nuo 1988 m. atsakingu už muziejaus veiklą visuomeniniais pagrindais paskirtas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko Reikalų valdybos viršininkas Vladislavas Andriuškevičius.

1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir įsteigus Lietuvos banką, SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinis bankas ir jam pavaldžios įstaigos buvo likviduotos. Muziejaus veikla sustabdyta. 1993 m. G. Leonavičiūtei vėl pavesta atnaujinti muziejaus veiklą. Iš dovanotų, bankų skyriuose rastų ir skolintų eksponatų buvo parengta nauja ekspozicija. 1996 m. ją kritiškai įvertinus naujajai Lietuvos banko vadovybei, muziejus vėl uždarytas, o ekspozicija išardyta. Muziejui nutarta ieškoti naujų patalpų, darbuotojų, parengti Lietuvos banko muziejaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ekspozicijos koncepciją, numatyti tolesnės muziejaus veiklos kryptis ir uždavinius.

NAUJA VIZIJA

1997 m. birželio 10 d. Lietuvos banko muziejaus vedėju-fondų saugotoju paskirtas istorikas ir muziejininkas Vidmantas Laurinavičius. Parengta Muziejaus veiklos ir rekonstrukcijos koncepcija, jai pritarė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos muziejų asociacija. 1997 m. lapkričio 11 d. Lietuvos banko Direktorių komitetui pristatyta muziejaus tolesnės veiklos vizija, numatytos jos pagrindinės gairės, pateikti siūlymai dėl muziejaus veiklai reikalingų patalpų ir vertybių apsaugos. Muziejui nutarta skirti 125 kv. m patalpas (iš jų 100 kv. m – ekspozicinis plotas) banko pastate Totorių g. 2/8, turėjusias įėjimą iš gatvės pusės. Reikėjo skubiai parengti ir suderinti interjero, baldų ir ekspozicijos projektus, surasti ir papildyti muziejaus rinkinius naujais eksponatais, geriausiai atspindinčiais pasirinktas komplektavimo kryptis. Remiantis Komiteto patvirtintomis Muziejaus veiklos pagrindinėmis kryptimis, parengti Lietuvos banko muziejaus nuostatai (statutas).

1998 m. muziejus tapo Lietuvos muziejų asociacijos asocijuotu nariu.   

1999 m. birželio 25 d., minint lito įvedimo šeštąsias metines, atnaujintas muziejus buvo atvertas visuomenei. Naujose muziejaus patalpose atidaryta ekspozicija, pristatanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigus ir bankininkystės bei pinigų istoriją Nepriklausomoje Lietuvoje. Po pusmečio, 2000 m. sausio 5 d., muziejus sulaukė tūkstantojo lankytojo.

Neturint laisvo parodinio ploto, įvairios parodos („Euras ir ES šalių pinigai“, „Litas: tradicijos ir dabartis“, „Atkurtos Lietuvos pinigai. 1990–2000“, „Pinigai karikatūroje“, „Pinigai fotografijoje“ ir t. t.) buvo organizuojamos Lietuvos banko patalpose ir miesto parodų erdvėse.

2000 m. parengta nauja Lietuvos banko muziejaus veiklos ir plėtros koncepcija. Atsiradus galimybei išplėsti muziejaus patalpas, parengtos projektavimo darbų užduotys, ekspozicijų planai.

Muziejaus rekonstrukcija 2007–2010 m. Prasidėjus rekonstrukcijai, ekspozicija buvo uždaryta, tačiau muziejaus veikla nesustojo. Per labai trumpą laiką buvo parengta Lietuvos banko istorijos ekspozicija ir tų pačių metų gruodžio 18 d. atidaryta istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune.

MUZIEJUS ŠIANDIEN

 

2010 m. gruodžio 21 d. atidaryta nauja moderni Pinigų muziejaus ekspozicija. Ji išsidėsčiusi penkiose muziejaus salėse per du aukštus ir užima 300 kv. m plotą. Lankytojams pristatoma pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigai, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Derinant tradicines eksponavimo formas ir šiuolaikines interaktyviąsias priemones, lankytojams suteiktos galimybės gauti daugiau informacijos apie pinigų istoriją, ne tik pasyviai apžiūrėti ekspoziciją, bet ir aktyviai dalyvauti pažinimo procese, naudojantis įvairiais papildomais žinių įgijimo šaltiniais ir priemonėmis: kompiuteriniais terminalais su specialiomis programomis, specialiai orientuota interneto prieiga, teminiais, mokomaisiais ir dokumentiniais filmais.

Vizualūs muziejaus sprendimai, meno kūrinių integravimas, įvairios interaktyviosios priemonės, vaizdo, garso ir šviesos efektai ne tik žadina lankytojų susidomėjimą, bet ir suteikia galimybę kaupti ir įtvirtinti įgytas žinias, skatina gilintis į rūpimus klausimus, savarankiškai juos interpretuoti ir ieškoti atsakymų. 

Pinigų muziejus sulaukė ir ne vieno apdovanojimo: 2012 ir 2013 m. jis tapo draugiškiausiu Vilniaus muziejumi, 2013 m. jis tapo ir svetingiausiu Vilniaus muziejumi, o 2014 m. svetingiausia Vilniaus miesto kultūros įtsiagos darbuotoja tapo Pinigų muziejaus gidė Nijolė Butkevičienė. Sulaukta dėmesio ir tarptautinėje erdvėje: 2014 m, muziejus atsidūrė tarp nominantų tapti Europos metų muziejumi, o 2013 m. Lietuvos banko Pinigų muziejus pateko į geriausių pasaulio centrinių bankų muziejų penketuką. Į mokslinio žurnalo MintWorld Compendium sudarytą sąrašą kartu su Pinigų muziejumi pateko Kanados, Vokietijos Bundesbanko, Pietų Korėjos centrinių bankų ir Jungtinių Amerikos Valstijų federalinio rezervo sistemos pinigų muziejai.

Muziejus yra Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) institucinis narys ir Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) dalyvis.