Vilniaus bankų bilietai buvo keičiami į Lenkijos vidaus paskolų kasos bilietus Vilniaus Prekybos banke, taip pat Varšuvos pramonės banko, Kooperacinių draugijų banko ir Rytų banko Vilniaus skyriuose. Kadangi ant bilietų matyti šių bankų įgaliotinių parašų faksimilės, tikėtina, kad jie buvo išleisti pagal šių bankų valdybų nutarimą.
Vilniaus bankų bilietų ypatybės. Vilniaus bankų bilietai buvo dvipusiai, atspausdinti ant spalvoto popieriaus kortelių, numeruoti rankiniu numeratoriumi. Įrašai bilietuose buvo pateikti lenkų kalba. Reverse buvo nurodyta, kad už bilietų klastojimą baudžiama taip pat, kaip ir už valstybinių piniginių ženklų padirbinėjimą. Bilietų išleidimo data – 1920 m. sausio 31 d.
Vilniaus krašto pinigų sistema 1919–1939 m. Nuo 1919 m. balandžio mėn. iki 1939 m. rugsėjo mėn. (išskyrus 1920 m. liepos–gruodžio mėn.) Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. 1919–1923 m. čia cirkuliavo Lenkijos vidaus paskolų kasos išleistos markės. 1924 m. balandžio mėn. buvo įvykdyta pinigų reforma, po jos apyvartoje pasirodė Lenkijos banko leidžiami zlotai ir grašiai. Markės buvo keičiamos į zlotus labai dideliu santykiu – už 1 800 000 markių buvo skiriamas tik vienas zlotas.
Vilniaus krašto finansų sistemos integracija į Lietuvos finansų sistemą. 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Sovietų Sąjunga okupavo Vilniaus kraštą, o vėliau jis buvo grąžintas Lietuvai. Lietuvai teko pertvarkyti krašto ūkį, finansų ir kredito sistemą. Svarbiausias uždavinys buvo pakeisti krašte cirkuliavusius zlotus litais.
Lietuvos bankas įsteigė skyrius Vilniuje, Trakuose ir Švenčionėliuose. Savo skyrius Vilniuje atidarė ir Lietuvos komerciniai bankai, o Lenkijos bankų skyriai buvo uždaryti. Zlotai buvo keičiami dviem etapais: pirmajame etape vienam asmeniui leista išsikeisti iki 100 zlotų, taikant kursą pusė lito už zlotą, o antrajame etape buvo galima tuo pačiu kursu išsikeisti iki 300 zlotų. Keičiant didesnes sumas, už vieną zlotą buvo mokama 40 centų.
Nuo 1939 m. gruodžio 1 d. lenkiški pinigai Vilniaus krašte liovėsi cirkuliuoti, juos pakeitė lietuviški litai ir centai. Tai rodė galutinį krašto finansų sistemos integravimą į Lietuvos Respublikos ekonomiką.
