BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Thomas De La Rue

2025-10-03
Thomas De La Rue (1793 03 24–1866 06 07) – žmogus, kurio vardas šiandien siejamas su vienu didžiausių pasaulyje vertybinių popierių ir saugumo spaudos gigantų. Gimęs Gernsio saloje, nedideliame La Foret kaimelyje, jis savo gyvenimą pradėjo kukliai. Thomo De La Rue karjera prasidėjo spaustuvėje, kur jis pradėjo dirbti pameistriu būdamas devynerių. Berniuko atkaklumas, kūrybiškumas ir verslumo dvasia lėmė, kad iš paprasto amatininko jis tapo pasaulinės įmonės, iki šiol žinomos kaip „De La Rue plc“, įkūrėju.



1803 m. Thomas pradėjo mokytis pas meistrą spaustuvininką Joseph Antoine Chevalier Gernsio salos sostinėje Sent Piter Porte. Tai pat dar jaunystėje Thomas įsitraukė į periodinės spaudos leidybą. Su bendravardžiu Thomu Greensladu įkūrė laikraštį Le Publiciste, bet netrukus jų keliai išsiskyrė. 

1813 m. Thomas De La Rue pradėjo leisti savo leidinį Le Miroir Politique. Šis žingsnis buvo pirmasis rimtas bandymas savarankiškai kurti verslą bei įsitvirtinti spaudos pasaulyje.

1816 m. Thomas De La Rue paliko Gernsį ir persikėlė į Londoną. Iš pradžių jis vertėsi šiaudinių skrybėlių gamyba, tačiau ši veikla greitai prarado paklausą. Verslininkas ieškojo naujų nišų ir 1830 m. kartu su Samueliu Cornishu bei Williamu Rocku įkūrė įmonę, užsiimančią kortelių gamyba, karštąja spauda bei emaliavimu.

1831 m. jo įmonė gavo teisę spausdinti žaidimų kortas – tai buvo pirmasis tokios rūšies leidimas Jungtinėje Karalystėje. Netrukus pasirodė pirmieji kortų kaladės leidiniai, o bendrovėje pradėjo dirbti garsus architektas ir dizaineris Owenas Jonesas. Šie žingsniai ženklino įmonės perėjimą prie aukštesnio lygio spaudos technologijų.



XIX a. viduryje „Thomas De La Rue“ tapo žinoma ne tik kaip kortų gamintoja, bet ir kaip viena pagrindinių Didžiosios Britanijos pašto ženklų, mokesčių ženklų bei kitų oficialių dokumentų spaustuvių. 1853 m. bendrovė gavo kontraktą spausdinti pirmuosius lipniuosius pašto ženklus su perforuotais kraštais, o 1860 m. – pirmuosius banknotus Mauricijui.



Už savo nuopelnus 1855 m. Thomas De La Rue buvo apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono ordinu. Po trejų metų jis pasitraukė iš aktyvaus verslo ir vadovavimą perdavė savo sūnums Williamui Frederickui ir Warrenui.

Thomas De La Rue mirė 1866 m. Londone ir buvo palaidotas Kensal Green kapinėse. 



Įdomu, kad Thomo De La Rue įkurta spaustuvė vėliau tapo svarbi ir Lietuvos pinigų istorijoje. Atkūrus Nepriklausomybę 1990 m. Lietuvai teko skubiai spręsti savo nacionalinės valiutos – lito – spausdinimo klausimą. Anglijos bendrovė „Thomas De La Rue“, perėmusi teises iš tarpukariu lietuviškus banknotus gaminusios įmonės, aktyviai siūlė savo paslaugas. Bendrovės atstovas netgi atsivežė tarpukario litų pavyzdžių, siekdamas įrodyti įmonės patikimumą, tačiau lietuviams jie pasirodė neatitinkantys modernių saugumo ir dizaino standartų. 

Vis dėlto sprendimas bendradarbiauti buvo priimtas, ir 1994 m. „Thomas De La Rue“ spaustuvėje Anglijoje buvo atspausdintas vienas įsimintiniausių lietuviškų banknotų (dailininkas Giedrius Jonaitis) – 1 lito kupiūra su rašytojos Žemaitės portretu. Šis banknotas laikomas vienu sėkmingiausių litų portretinių atvaizdų, nors jame esama ir loginių klaidų – pavyzdžiui, reverso pusėje pavaizduota Palūšės bažnyčia, su kuria Žemaitė neturėjo nieko bendra. Vėlesnėse, 1997 m. išleistose laidose „Thomas De La Rue“ dar labiau patobulino apsaugos elementus, taip užtikrindama lietuviškų banknotų patikimumą. Šis bendradarbiavimas parodė, kad įmonė „Thomas De La Rue“, pradėjusi savo veiklą kaip kukli spaustuvė Gernsyje, XIX a. pabaigoje tapo reikšminga pasaulinės, o XX a. pabaigoje – ir Lietuvos pinigų kultūros dalimi.



Šiandien Thomo De La Rue vardas vis dar siejamas su saugia spauda ir banknotų gamyba visame pasaulyje. Gimtajame Gernsyje jo atminimas pagerbtas įvairiais būdais: 1971 ir 1993 m. išleisti pašto ženklai, 2013 m. sukurtas specialus vieno svaro banknotas, o Forest miestelyje pakabinta jo atminimui skirta memorialinė lenta. 


 
Tai įdomu!