Šiandien liepos 12 d. Lietuvos istorijai ji reikšminga, nes prieš 98 m. šią dieną Maskvoje pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis. Ji svarbi ne tik tuo, kad buvo sudaryta taika su stipria, bet nelabai patikima kaimyne. Ši sutartis tapo reikšminga Lietuvai įsivedant savo valiutą.
Iki 1920 m. vykusios Nepriklausomybės kovos Lietuvai buvo gana sėkmingos, iš Lietuvos teritorijos buvo išstumti svarbiausi priešininkai, Lietuva stiprėjo kaip valstybė. Tuo metu Raudonoji armija kariavo keliais frontais ir jai reikėjo papildomų sąjungininkių. 1919 m. pabaigoje Raudonoji armija buvo išvyta iš Lietuvos ir prasidėjo ilgai trukusios taikos derybos, kulminaciją pasiekusios 1920 m. liepos 12 d. Svarbiausias sutarties punktas bylojo, kad Rusija pripažįsta suverenią Lietuvos teritoriją ir amžiams atsisako pretenzijų į ją (deja, sovietams „amžiai“, kaip žinome, tetruko apie 20 metų). Ši sutartis buvo svarbi ir dar vienu aspektu. Pagal ją Lietuvai turėjo būti atlyginti okupacijos ir karų metu patirti nuostoliai. Nors ir ne į visus Lietuvos reikalavimus buvo atsižvelgta (pvz., grąžinti istorines vertybes ar gyventojų indėlius), Lietuva buvo atpalaiduota nuo Rusijos imperijos valstybinių skolų, o karo nuostoliams atlyginti sovietai skyrė apie 100 000 dešimtinių (apie 90 000 hektarų) miško ir 3 milijonai aukso rublių. Auksą Sovietų Rusija į Lietuva pristatė netgi anksčiau už sutartyje numatytą laiką. Į Vilnių jis atgabentas 1920 m. spalio 8 d. ir perduotas Lietuvos vadovybei. Auksas buvo atiduotas 1902 m. nukaldintomis auksinėmis monetomis, kurių bendras svoris sudarė apie 2,5 tonos aukso. Jis buvo panaudotas finansiniams sunkumams įveikti, o pusė aukso buvo užstatyta privačiame Ūkio banke ir gauta 40 mln. auksinų paskola, kuri buvo laiku ir be nuostolio grąžinta. Iš sukaupto aukso sudarytas aukso fondas (rezervas), kuris ir tapo pagrindu 1922 m. įvestam litui. Litas tarpukariu buvo tiesiogiai padengtas auksu – vienas litas buvo lygus 0,150462 gramo aukso. Iki Lietuvos okupacijos buvo sukaupta apie 9,5 t šio tauriojo metalo.