BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Rinkti(s) vertę. Pinigai Rytų Prūsijoje ir Lietuvoje 1914–1924 m.

Spausdinti
2026-06-10
Kas suteikia pinigams vertę? Kodėl jais pasitikime ir ką darome, kai jų ima trūkti arba jų vertė sparčiai nyksta? Lietuvos banko Pinigų muziejaus ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus paroda kviečia lankytojus apsvarstyti šiuos klausimus Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918) ir pirmųjų pokario metų kontekste.

Paroda nukelia į laikotarpį, kai griuvo senoji Europos politinė tvarka, kūrėsi naujos valstybės, o kariniai poreikiai vertė ieškoti sprendimų, kaip užsitikrinti, kad pinigų – „ekonomikos kraujo“ – nepritrūktų. Karo ir pokario metais pinigų stygius, infliacija bei pinigų nuvertėjimas lėmė įvairių alternatyvių mokėjimo priemonių atsiradimą – notgeldų, karo pinigų, skolinamųjų kasų ženklų ir kuponų.

Parodoje pristatomi piniginiai ženklai atskleidžia, kaip Vokietijos imperijos sukurta ir Lietuvoje pritaikyta pinigų sistema veikė karo metais, kaip atkūrusi nepriklausomybę Lietuva laikinai naudojo vokiečių pinigus kaip pirmąją nacionalinę valiutą ir kaip abi šalys susidūrė su sparčios infliacijos padariniais. Lankytojai kviečiami pažvelgti į šiuos procesus per kasdienio gyvenimo prizmę ir suprasti, kaip žmonės prisitaikė prie nuolat kintančios pinigų vertės.

Ypatingas dėmesys skiriamas Rytų Prūsijoje leistiems piniginiams ženklams. Iš pradžių jie buvo skirti spręsti grynųjų pinigų trūkumo problemą, tačiau ilgainiui tapo ir reikšmingu kultūriniu reiškiniu. Kuklias karo metų kupiūras pakeitė spalvingi, kolekcininkams skirti serijiniai notgeldai, o vėliau – milijonų ir milijardų markių nominalų banknotai, tapę hiperinfliacijos simboliu. Ši įvairovė paskatino popierinių pinigų kolekcionavimą ir šiandien leidžia geriau pažinti to laikmečio visuomenę, jos vertybes bei regioninį tapatumą.

Parodoje eksponuojamos vertybės iš Lietuvos banko Pinigų muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių ir Dainiaus Makausko, Eugenijaus Ivanausko, Karolio Tumelio asmeninių kolekcijų. 

Kuratorius – Karolis Tumelis
Koordinatoriai – Asta Grušelionienė, Dmitrijus Papariga
Dizainerė – Inga Varnelė

Parodos vieta ir laikas

Vieta: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda
Parodos lankymas nuo 2026 m. birželio 18 d. iki rugpjūčio 30 d.

Parodą organizuoja Lietuvos banko Pinigų muziejus ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
 
Tai įdomu!