BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Pirmosios Lietuvos Respublikos monetų kalyklos jubiliejus

Spausdinti

Šiandien, birželio 16 d., sukanka 85 metai, kai pradėjo veikti pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje monetų kalykla. Kaldino monetas ji iki pat Lietuvos okupacijos, 1940 m., o veikė tuometėje Lietuvos sostinėje, Kaune. Kam tokios kalyklos reikėjo? Kaip ji pradėjo savo veiklą ir kokias monetas kaldino? 


Kur buvo kaldinamos monetos iki įsteigiant monetų kalyklą? 


1922 m. buvo įvestas litas, o dar po dvejų metų, 1924 m., priimtas Monetų įstatymas. Iki tol spausdinti ir naudoti popieriniai centai, bet jie labai greitai susidėvėdavo. Valstybės iždui įstatymu buvo suteikta išimtinė teisė kaldinti ir leisti į apyvartą aliuminio bronzos, sidabro, aukso monetas. Joms kaldinti Finansų ministerija paskelbė konkursą ir pasirinko dvi Anglijos kalyklas: Birmingamo bendrovę Kings Norton Metal Works, o sidabriniams litams kaldinti – Londono bendrovę Royal Mint. Pirmosios monetos apyvartoje pasirodė 1925 m. Tai buvo bronziniai 1, 5, 10, 20, 50 nominalų centai ir sidabriniai 1, 2, 5 nominalų litai (praba 500, 50 proc. sidabro). Plačiau apie monetas – straipsnyje Lietuviškos 1925 m. laidos monetos.


Kodėl Lietuvoje buvo įsteigta monetų kalykla?


Sparčiai augant ekonomikai ir plėtojantis prekybai ėmė trūkti apyvartinių monetų. Buvo apskaičiuota, kad valstybei daug racionaliau turėti savo monetų kalyklą, nei kaldinti jas užsienyje. 1936 m. birželio 3 d. priimtas naujas Monetų įstatymas. Jame numatyta, kad turi būti pradėtos kaldinti naujo pavyzdžio monetos. 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų bronzinės monetos, sidabrinės 1, 2, 5 ir 10 litų bei 50 litų auksinė moneta. Tiesa, sukurtas naujas 1, 2 ir 5 centų bei 5 ir 10 litų monetų dizainas (kalykloje taip pat nukaldintos tik šių nominalų monetos). Kaip ir anksčiau, jų dizainą kūrė skulptorius, dailininkas Juozas Zikaras. Netrukus po įstatymo paskelbimo pradėti kalyklos steigimo parengiamieji darbai. Finansų ministerija monetas kaldinti pavedė Kaune veikusiai akcinei bendrovei „Spindulys“. „Spindulys“, 1928 m. reorganizuotas iš valstybinės spaustuvės į akcinę bendrovę, buvo stambi įstaiga. Be spaustuvės ir kuriamos kalyklos, ji užsiėmė litografija, ofsetu, cinkografija ir knygų rišimo veikla. Netrukus jos rūmų (Miško g. 11, dabar ten viešbutis) pusrūsyje buvo įrengta kalykla. Monetų kalybą turėjo prižiūrėti Mokesčių departamento Vertybinių ženklų gaminimo priežiūros įstaiga. Kalyklai vadovavo visuomenės veikėjas, ekonomistas, žurnalistas, numizmatas Jonas Kareckas-Karys. Dar 1936 m. jis buvo komandiruotas į Belgiją, kur susipažino su čia vykdomais Karališkosios Belgijos monetų kalyklos darbu. Juk monetos Kaune ir buvo kaldinamos iš šioje kalykloje gamintų metalinių lydinių plokštelių. Tokių plokštelių gamybos Lietuvoje nebuvo, o ir toks būdas buvo pigesnis. Atsiųstų iš Belgijos monetų ruošinių lydinio sudėtį tikrino Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto Metalų technologijos laboratorija. Kalykla gaudavo iš Belgijos ir pagrindinius štampus, pagal kuriuos pasigamindavo antrinius monetų kaldinimo štampus. Pirmosios 1 cento monetų plokštelės iš Belgijos Lietuvą pasiekė dar 1936 m. kovo mėn. 


Monetų kalyklos veiklos pradžia


Kovo mėnesį A. Kareckas-Karys pranešė, kad kalykla baigiama įrengti, plokštelės pasiekė Lietuvą ir baigta montuoti kaldinimo mašina. 1 cento monetos pradėtos kaldinti tų pačių metų gegužės 16 d., nors oficiali kalyklos veikimo pradžios data yra 1936 m. birželio 16 d. 


Kalyklos patalpas sudarė bendroji salė, kurioje buvo skaičiuojamos ir geležinėje spintoje laikomos monetos. Kitoje patalpoje stovėjo dvi monetų kaldinimo mašinos ir buvo sandėlis monetų ruošiniams ir kalybos įrankiams laikyti. Visos patalpos buvo rakinamos dviem skirtingais raktais ir dvejomis plombomis. Raktus ir plombas saugojo vadovas ir Valstybės kontrolės atstovas. Kalyklos prieškambaryje dieną naktį budėjo ginkluota sargyba. Kalykloje įrengtos metalinės durys, grotos ant langų. Tiesa, įdomu, kad pirmosios monetos pradėtos kaldinti dar neįrengus signalizacijos ir telefono. Vėliau ši klaida ištaisyta. Monetoms kaldinti paskirti aštuoni „Spindulio“ bendrovės darbininkai. 


Kokios monetos buvo kaldinamos kalykloje?


Monetų kalykla 1936 m. išleido naujų bronzinių 1, 2 ir 5 centų emisijas. Išleidus centus, papildyta ir vieno lito sidabro atsargos, jo kalybai naudoti 1925 m. spaudai.

1936 m. kalykla dar spėjo išleisti naujos laidos 5 ir 10 litų sidabrines monetas, skirtas Lietuvos patriarchui J. Basanavičiui ir Vytautui Didžiajam (750 praba). Monetų briaunose iškalti žodžiai „Tautos gerovė – tavo gerovė“ (5 litų) ir „Vienybėje tautos jėga“ (10 litų). Įdomu, kad šie užrašai iškalti skirtingomis kryptimis, t. y. vieni skaitomi iš averso, kiti – iš reverso. Dėl šios klaidos J. Kareckas-Karys kreipėsi į „Spindulio“ valdybą. Iš jos gautas atsakymas, kad dėl klaidos taisymo gamyba labai sulėtės, todėl įrašų krypties buvo nebepaisoma. 


Rengiantis minėti jubiliejų (Lietuvos 20-mečiui) buvo rengiamasi išleisti 2 litų sidabrinę monetą su A. Smetonos atvaizdu. Nukaldinti bandomieji pavyzdžiai, bet dėl nežinomų priežasčių šio nominalo monetos nebuvo kaldinamos. Vietoje jų pasiūlyta nukaldinti 10 litų tokio paties dizaino, bet ankstesnio dydžio ir svorio monetas. 1938 m. vasarą nukaldinta apie 100 tūkst. tokių monetų. 


Kauno monetų kalyklos meistrai nukalė ir auksinę monetą. 1938 m. jubiliejinės sidabrinės 10 litų monetos, skirtos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui, spaudais nukaltas suvenyras. Jį kalyklos darbuotojai nukaldino savo lėšomis ir padovanojo A. Smetonai jo vardinių proga.


1939 m. vasario 2 d. J. Kareckas-Karys Lietuvos bankui perdavė saugoti visų Lietuvoje nukaldintų monetų štampus. Nukalus reikiamą kiekį monetų, kalyklos veikla sustabdyta. Kalykloje nuo jos atidarymo nukaldinta: apie 10 mln. vienetų 1 cento monetų, apie 5 mln. 2 centų, apie 5 mln. 5 centų. Taip pat apie 2,5 mln. sidabrinių 2 litų ir apie milijonas 10 litų monetų. 


„Spindulio“ spaustuvėje buvo spausdinami valstybės vertybiniai popieriai. Jų leidimui taip pat vadovavo J. Kareckas-Karys. Jo rūpesčiu netgi buvo įsigyta visa technika banknotams Lietuvoje spausdinti (jie tuo metu spausdinti Anglijoje). Vis dėlto Lietuvos okupacija sustabdė šiuos planus. 
 

Tai įdomu!
Atnaujinta: 2021-06-22