Piratų pinigai: aukso amžiaus lobiai

Piratų aukso amžius – tai paslaptingų lobių, drąsių jūrų vilkų ir nuotykių kupinas pasaulis. Laikai, kai išpuoliai prieš laivus, užgrobimai ir nelegalūs mainai buvo kasdienybė. Didžioji piratų aistra buvo ne tik auksas ir sidabras, bet ir monetos, atspindinčios jų klajones ir grobimų istorijas. Tačiau kaip piratai tvarkė savo finansus? Kokia valiuta dominavo jų lobių skryniose ir kodėl kai kurios monetos tapo tikromis legendomis? 

Piratų pinigai yra ne tik istoriniai artefaktai, bet ir pasakojimai apie praeities avantiūras, pavojus ir nepaprastus likimus. Monetos nuo ispanų dublonų iki angliškų gvinėjų atspindi skirtingų laikotarpių jūrines galias ir piratų aistrą turtams. 

Piratų laimikis nebuvo tik auksinės grandinėlės ir brangakmeniai, kaip dažnai matome filmuose, – didžiąją jų turtų dalį sudarė monetos. XVI–XVIII a. bendros pasaulio valiutos nebuvo – piratai iš užpultų laivų ar miestų grobdavo įvairius pinigus.

Piratų naudotos monetos

Ispaniški dublonai – aukso standartas. Ispaniškieji dublonai buvo viena iš labiausiai pageidaujamų monetų. 22 karatų aukso monetos buvo itin vertingos, jų vertė buvo pripažįstama visame pasaulyje. Be to, ispanų kolonijose šios monetos buvo gaminamos dideliais kiekiais. Taigi, jos buvo ir pagrindinis piratų grobis.

Angliškos gvinėjos – britų jūrinės galios simbolis. Angliškos gvinėjos buvo populiarios ir tarp britų pirklių, ir tarp piratų, jų dažnai buvo randama piratų lobiuose. Šios monetos ne tik simbolizavo Didžiosios Britanijos įtaką jūrose, bet ir buvo naudojamos Karibų jūros regione vykusioje neteisėtoje prekyboje.

Olandų dukatai – tarptautinės prekybos valiuta. Olandų dukatai tarp piratų buvo ypač populiarūs dėl pastovios vertės ir jų naudojimo tarptautinėje prekyboje. Kadangi šie pinigai buvo pripažįstami daugelyje Europos ir Azijos regionų, piratai juos dažnai naudodavo ginklams, maistui ar net laivams įsigyti.

Tokie įvairūs pinigai rodo, kad piratai grobė laivus iš skirtingų šalių, jų grobis išties buvo margas. Piratų pinigai nebuvo tik gražūs blizgučiai – jie atliko kelias svarbias funkcijas.
Pirma, piratų laivų kapitonai grobį naudojo sumokėti įgulai ir užtikrinti jos ištikimybę. Labai dažnai būdavo taip, kad jei piratams nebuvo sumokama laiku, kildavo maištas.

Antra, piratų grobis buvo naudojamas laivų įguloms aprūpinti kasdieninėmis prekėmis. Piratai turėjo pirkti maistą, ginklus ir net laivų dalis iš įvairių prekybininkų ar slaptų uostų.

Be to, monetos kartais tapdavo amuletais. Sėkmingai užgrobus grobį, kai kurie piratai iš pavogtų monetų pasidarydavo laimę nešančius amuletus, kad jie padėtų ateities žygiuose. O kartais monetos būdavo perdirbamos į paprastus papuošalus.

Žymiausi piratų lobiai

Šiandien, nuo piratų aukso amžiaus praėjus šimtmečiams, jų grobių monetos vis dar žavi istorikus ir kolekcininkus.

Daugelis piratų laivų nuskendo kartu su užgrobtais turtais. Vienas garsiausių pavyzdžių – laivas „Whydah“, priklausęs piratui Black Sam-Bellamy (liet. Juodasis Semas – Belami). Šiandien narai ir istorikai ieško nuskendusių lobių, o rastos monetų nuotrupos tampa kolekcininkų svajone.

Kapitonas Kidas ir prarastas auksas 

Kapitonas Kidas buvo vienas garsiausių piratų, tačiau jo turtų likimas vis dar kelia spėliones. 2014 m. Rod Ailando saloje rastas sidabrinis centas davė užuominų, kad jo lobiai gali būti paslėpti kažkur Naujojoje Anglijoje.

Piratų pinigai – tai legendų ir istorijų kupinas pasaulis. Šios monetos vis dar gyvos istorijoje. Tačiau problema yra ta, kad daugelis tų monetų yra dingusios arba guli palaidotos jūros dugne. Vis dėlto šiuolaikiniai archeologai ir kolekcininkai siekia atkurti istoriją, atskleisti piratų laikų paslaptis. Tad galbūt dar yra vilties, kad vieną dieną sužinosime, kur slypi paskutiniai piratų aukso lobiai...