Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių. Politikas, mokslininkas, pedagogas, talentingas finansininkas, nuo Lietuvos banko veiklos pradžios ir nacionalinės valiutos lito išleidimo į apyvartą septynerius metus (1922–1929 m.) vadovavęs mūsų šalies centriniam bankui – Lietuvos bankui – ir visai šalies pinigų politikai. Tuometinei Lietuvos pinigų sistemai jis sukūrė tvirtus pamatus.
Paminklo autorius – Gediminas Piekuras.
Skulptūra „Puodynė su pinigais“
Bronzinė puodynė sukurta remiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje esančiais eksponatais. Monetos skirtingos – įvairių dydžių, įvairių šalių ir laikotarpių, yra ir su Klaipėdos miesto simbolika. Ši monetų įvairovė simbolizuoja tai, kad Klaipėda – uostamiestis, kur suplaukia prekiaujant su užsienio valstybėmis gauti pinigai. Skulptūros rėmėjas – kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“. Autorė – Ina Šuliak.
Skulptūra „Pinigų kalnas“
Valstybės verslo ištakas įamžinančią erdvę sudaro dvi architektūrinės kompozicijos – „Plaktukas“ ir „Pinigų kalnas“. Granito plaktukas simbolizuoja pirmapradžius gamybos įrankius, vienoje linijoje išdėstytos iš granito iškaltos 36 vinys – konvejerinį gamybos principą. Ant simbolinių vinių iškalti rėmėjų vardai ir logotipai. „Pinigų kalno“ granito plokštumoje inkrustuota vienuolika Lietuvos istorinių bronzinių monetų atvaizdų. Šios dvi kompozicijos – skulptoriaus Algimanto Šlapiko ir architekto Daliaus Paliukaičio darbas.
Verslo centras „1000“
Kaune stovinčio pastato fasadas atkartoja susuktą 1926–1941 m. apyvartoje buvusį 1000 litų banknotą. Toks piešinys sudėliotas iš Olandijoje pagamintų 4500 stiklo lakštų. Unikalaus dizaino verslo centras yra įregistruotas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias vitražas. Architektūros albume „Collection: Offices“ jis įtrauktas tarp 300 geriausių viso pasaulio biurų pastatų. Kūriniui panaudota 1924 m. dailininko Adomo Galdiko sukurta 1000 litų banknoto kupiūra. Architektas – Rimas Adomaitis.
Atminimo ženklas Viktorui Deividui Breneriui
Šiauliai,
Sukūrė prof. Vaidotas Janulis
„Ak! Centas!“
Kūrinys skirtas 1 JAV cento monetai priminti, kurią sukūrė Viktoras Deividas Breneris, vaikystėje gyvenęs Šiauliuose. Ši moneta milžinė taip pat yra Lietuvos rekordų knygos objektas. Tai Viliaus Purono skulptūra.
Paminklas litui ir eurui
Netoli Birštono galima pamatyti paminklą, skirtą litui ir eurui. Ilgą laiką nebuvo aišku, kas jį pastatė. Sovietmečiu ties posūkiu į Nemajūnus buvo atritintas ir pastatytas akmuo, ant kurio turėjo būti iškaltas Nemajūnų kolūkio pavadinimas. Vietiniai šį objektą vadindavo „tablete“ arba „rubliu“. Po Nepriklausomybės atkūrimo raidžių ant akmens neliko, liko tik akmuo. Įvedus eurą, per vieną naktį čia įamžinta „nueinanti“ valiuta – litas. Vėliau atsirado dar ir euro skulptūra, irgi per vieną naktį. Litui ir eurui skirto paminklo autorius – Kęstutis Prakapas.
Centrinio žydų banko rūmai Laisvės alėjoje
Kauno tarpukario architektūroje Centrinio žydų banko rūmai, stovėję Laisvės alėjoje, Kauno tarpukario architektūroje išsiskyrė kaip modernumo simbolis. Pastatas pastatytas 1925 m. ir tapo ryškiu miesto modernėjimo ženklu, architektūriniu art deco stiliaus pavyzdžiu, nors pastebima ir istorizmo bei vokiškojo jugendo įtaka. Architektų inžinierių Grigorijaus Mazelio ir Miko Grodenskio projektuotas banko pastatas buvo vienas pirmųjų didesnių modernių statinių Kaune. Išskirtinis ne tik pastato dizainas, bet ir jo funkcionalumas. Rūmų komplekso planavimas, kai pagrindinis pastatas atitraukiamas nuo gatvės ir jį supa pasažas su komercinėmis patalpomis bei kino teatru, tapo naujoviško prekybos centro pirmtaku. Antrajame aukšte įrengta operacijų salė buvo puošniausia erdvė, išsiskirianti spalvingomis lubomis ir dideliais arkų formos langais. Sovietmečiu, 1948 m., banko pastatas buvo nacionalizuotas ir tapo Zoologijos muziejaus namais. Dėl pastato rekonstrukcijos XX a. aštuntajame dešimtmetyje jo išvaizdą gerokai pakito: panaikintas senasis fasadas, pristatytas papildomas aukštas. Tačiau kai kurie architektūriniai elementai, tokie kaip ornamentika ar operacijų salės lubų fragmentai, išliko.
Šiandien apie šį architektūros šedevrą primena bronzinė skulptūrinė kompozicija Laisvės alėjoje. Tai menininko Rimanto Okulič-Kazarino dovana miestui, skirta tarpukario modernizmo architektūrai ir žydų kultūriniam paveldui įamžinti. Taip ne tik įprasminamas unikalus pastato paveldas, bet ir atskleidžiama Kauno moderniosios istorijos svarba.
„Architektūrinė atodanga“
Leono Pivoriūno sukurta originali erdvinę kompoziciją „Architektūrinė atodanga“ sukurta iš Europos Sąjungai priklausančių valstybių susmulkintų įvairiaspalvių popierinių banknotų ir skaičiavimo mašinų vaizdų.
