Pi dieną 1987 m. pirmą kartą paminėjo fizikas Laris Šo (Larry Shaw) iš San Fransisko (JAV). Ši diena greitai tapo populiari tarp matematikos entuziastų, mokytojų ir studentų visame pasaulyje. Tradiciškai šią dieną kepami ir valgomi apvalūs pyragai, dekoruojami graikiška raide π ir pi skaičiais – tai ne tik matematinė, bet ir lingvistinė žaismė, nes angliškai pi ir pie (pyragas) tariami vienodai.
Be to, Pi dieną vyksta įvairūs matematiniai konkursai, viktorinos ir galvosūkių sprendimo varžybos. Mokslo bendruomenė šią progą išnaudoja matematikos svarbai kasdieniame gyvenime bei mokslo pažangai pabrėžti. Dažnai šią dieną sakomos iškilmingos kalbos skaičiaus π garbei, diskutuojama apie matematikos reikšmę ir net bandoma įsivaizduoti pasaulį be šios fundamentalios konstantos.
Pi diena ypatinga ir tuo, kad tą pačią dieną gimė vienas žymiausių mokslininkų – reliatyvumo teorijos kūrėjas Albertas Einšteinas (1879–1955). Jo indėlis į mokslą yra neįkainojamas, o gimtadienis tik dar labiau sustiprina Pi dienos reikšmę.
Be to, 2018 m. kovo 14 d. pasaulis neteko dar vieno garsaus mokslininko – teorinės fizikos genijaus Stiveno Hokingo (Stephen Hawking) (1942–2018). Jo tyrimai apie juodąsias skyles ir visatos prigimtį padarė didžiulę įtaką šiuolaikinei fizikinei kosmologijai.
Nors Pi diena yra neoficiali šventė, ji vis labiau populiarėja mokyklose, universitetuose ir tarp matematikos bei mokslo entuziastų. Tai diena, kai mokslas ir pramogos susijungia, suteikdamos progą ne tik mokytis, bet ir smagiai praleisti laiką.
Ar jūs jau pasiruošę švęsti Pi dieną su apvaliu pyragu ir matematinėmis užduotimis?
Pinigai, įamžinę Stiveną Hokingą ir Albertą Einšteiną
50 pensų moneta su Stiveno Hokingo atvaizdu: britų inovacijos mokslui
2019 m. Jungtinė Karalystė išleido kolekcinę 50 pensų monetą, skirtą pagerbti vieną garsiausių šiuolaikinių mokslininkų – Stiveną Hokingą. Ši moneta tapo pirmąja serijoje „Inovacijos moksle“ ir buvo patvirtinta paties Hokingo šeimos.
Monetos averse pavaizduotas karalienės Elžbietos II penktasis portretas, kurį sukūrė graveris Džodis Klarkas (Jody Clark). Karalienė dėvi Jurgio IV valstybinę diademą, o aplink jos atvaizdą išgraviruotas užrašas lotynų kalba:
ELIZABETH II·D·G·REG·F·D·50 PENCE·2019·
Tai reiškia: „Elžbieta II, Dievo malone, Karalienė, Tikėjimo gynėja“.
Reverse vaizduojama įspūdinga juodosios skylės iliustracija su besisukančiomis linijomis, kurios simbolizuoja erdvės ir laiko iškraipymą. Čia taip pat pavaizduota garsioji Hokingo lygtis, apibūdinanti juodųjų skylių entropiją:
S=kc³ A / 4ℏG
Šis įrašas ir Hokingo pavardė yra pagrindiniai monetos dizaino akcentai. Dizainą sukūrė Edvina Elis (Edwina Ellis).
A. Einšteinas buvo ne tik fizikas, bet ir mąstytojas, pasisakęs įvairiomis gyvenimiškomis temomis. Taip pat ir pinigų tema. Štai kelios A. Einšteino mintys apie pinigus:
„Aš esu visiškai tikras, kad joks pasaulio piniginis turtas negali padėti žmonijai, net jei jis sutelktas labiausiai jai atsidavusiųjų rankose. Tik pavyzdys, kuo skiriasi turtingi ir skurdžiai, gali įkvėpti geroms idėjoms ir kilmingiems žygdarbiams. Pinigai tik skatina savanaudiškumą ir visada gundo jų savininkus leisti juos.“
„Daugelis žvelgia į amerikiečius kaip į žmones, besivaikančius dolerio. Tai yra bjaurus šmeižtas, net jei taip galvoja ir patys amerikiečiai.“
Alberto Einšteino atvaizdą galėjome matyti ir ant cirkuliavusių pinigų, ir ant kolekcinių monetų.
Banknotų, kolekcinių ir proginių monetų su A. Einšteino atvaizdu išleista geros kelios dešimtys.
Štai keletas jų:
1972 m. Izraelio 5 svarų banknotas. Izraelis. 1952–1980 m. Izraelyje cirkuliavo Izraelio svarai. Ant jų buvo vaizduojami garsūs žydai. Ant 1972 m. 5 Izraelio svarų banknoto pavaizduotas ir aktyvaus Izraelio valstybės rėmėjo, kuriam net buvo pasiūlyta tapti valstybės prezidentu, A. Einšteino portretas.
1991 m. sidabrinė 10 juanių kolekcinė moneta. Kinija. 1991 m. Kinijos bankas išleido kolekcinę sidabrinę 10 juanių monetą, skirtą garsiajam mokslininkui. Ant jos pavaizduotas A. Einšteinas, sprendžiantis savo sukurtas lygtis. Įdomu, kad įsižiūrėjus, Einšteino veido bruožai iš tiesų primena kinų veido bruožus :)
2005 m. 10 šekelių auksinė kolekcinė moneta. Izraelis. 2005 m. Izraelio bankas išleido kolekcinių 1, 2 šekelių sidabrinių ir 10 šekelių auksinių monetų seriją, skirtą specialiosios reliatyvumo teorijos šimtmečiui ir A. Einšteino mirties penkiasdešimtmečiui. Averse pavaizduoti stilizuoti ratai, primenantys A. Einšteino portretą, šalia portreto – garsioji formulė E=mc². Reverse monetos nominalai, perskirti planetų orbitų linijų.
2005 m. 10 eurų sidabrinė kolekcinė moneta. Vokietija. Tai pačiai progai 2005 m. Vokietijos bankas išleido ir 10 eurų kolekcinę sidabrinę monetą. Jos averse – stilizuotas erelis, o reverse – sfera ant tinklo, primenanti atomo sandarą. Ant sferos formulė E=mc². Užrašas – 100 reliatyvumui, atomo kvantui.
2015 m. 100 Kanados dolerių sidabrinė kolekcinė moneta. Kanada. 2015 m. 110 metų specialiosios reliatyvumo teorijos jubiliejui skirta moneta išleista Kanadoje. Tai buvo sidabrinė 100 dolerių moneta, kurios averse – karalienė Elžbieta II, o reverse – A. Einšteino portretas.
2016 m. 10 eurų sidabrinė kolekcinė moneta. Belgija. 2016 m. sukako šimtas metų reliatyvumo teorijai. Šia proga Belgijoje išleista 10 eurų moneta su vienu garsiausių A. Einšteino atvaizdu ir jo sukurtomis formulėmis.
