BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Paskaita "Momentiniai mokėjimai: vakar, šiandien ir rytoj"

Spausdinti
2017-04-21

Trečiadienį, balandžio 19 d., Pinigų muziejuje įvyko paskaita iš paskaitų ciklo 3X3. Šįkart paskaitos tema buvo „Momentiniai mokėjimai: vakar šiandien ir rytoj“, o ją skaitė Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos Operacijų ir mokėjimų departamento Mokėjimo sistemų administravimo viršininkas Martynas Rujunčius. Jis papasakojo apie svarbiausias mokėjimų sistemas ir centrinių bankų vaidmenį, apie tai, kokios mokėjimo sistemos buvo yra ir bus taikomos Lietuvoje.

10 svarbiausių pranešimo teiginių.

  • Svarbiausi mokėjimo proceso dalyviai yra: mokėtojas – gavėjas (tai gali būti ir žmonės ir verslo, ir valstybės įmonės), mokėjimo priemonės (mokėjimas grynaisiais , elektroniniu būdu, čekiais) ir mokėjimo sistemos pagrindiniai elementai (mokėjimo instrumentas, apdorojimas, atsiskaitymas);
  • Papasakota kaip atrodo mokėjimo gyvavimo ciklas. Jis susideda iš: mokėjimo priemonės pasirinkimo ir pateikimo, banko (mokėtojo) vidinio apdorojimo, tarpbankinio apdorojimo, tarpbankinio atsiskaitymo, banko (gavėjo) vidinio apdorojimo ir informavimo apie įvykdytą mokėjimą;
  • Atskiri yra ir mokėjimo nurodymų tipai: tarpbankiniai (didmeniniai), vykstantys tarp finansų įstaigų ir klientų, vykstantys tarp žmogaus ir įmonės;
  • Mokėjimo sistemų tipai yra: Realaus laiko (vykstantys realiu laiku), kurioje yra apdorojami atskiri mokėjimo pavedimai ir pagal kiekvieną iš jų yra įvykdomas atskiras atsiskaitymas ir nustatyto laiko mokėjimai, kurioje nustatytu laiku vykdomi finansinių institucijų ir jų klientų mokėjimo nurodymai;
  • Mokėjimų sistemų operatorius Lietuvoje yra Lietuvos bankas, kuris sukūrė, palaiko ir eksploatuoja esminę Lietuvos finansų sistemos infrastruktūrą – mokėjimų sistemas, o tai užtikrina: greitą ir patikimą pinigų apyvartą, svarbių rinkų palaikymą, bei kitų Lietuvos banko funkcijų vykdymą;
  • Lietuvos bankas siekia, kad mokėjimai Lietuvoje būtų vykdomi greitai ir patogiai, kad būtų pritaikyti naujausi atsiskaitymų būdai, kad tarpusavyje konkuruotų ne keli o keliasdešimt mokėjim9o paslaugų teikėjų ir t.t.;
  • Modernius mokėjimo būdus trukdo diegti: trišalis modelis (kai visi etapai įvyksta tik viename banke), brangi mokėjimų kortelių infrastruktūra, bendrų standartų tarp įmonių stoka, bei ribotos galimybės formuotis pažangiems mokėjimų įpročiams. Lietuvos bankas siekia šių sunkumų išvengti;
  • Lietuvos bankas planuoja pradėti diegti momentinius mokėjimus 2017 m. lapkričio mėn. Jų tikslas yra: mokėjimai tarp gyventojų vyktų SMS greičiu visą parą, kad lėšos būtų gaunamos čia ir dabar be jokių ribojimų į bet kurį banką, kad paslaugas galėtų teikti daugiau nei 40 mokėjimo paslaugų teikėjų;
  • Momentiniams mokėjimams reikės: naujos atsiskaitymo schemos prieinamos visiems mokėjimo paslaugų teikėjams, programėlės išmaniame telefone (ar mobiliajame įrenginyje), išmanaus terminalo prekybos vietoje (kuris tiktų visiems mokėjimo būdams), atnaujintos mokėjimų infrastruktūros (mokėjimų iniciavimas pagal telefono numerį, el. Pašto adresą ar Facebook paskyrą);
  • Pagrindinės savybės: mokėjimai vyks per 10 sekundžių, pervedimo sumą apribota iki 15 000 eurų, mokėjimus bus galima atlikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, mokėjimus bus galima atlikti 34 Europos valstybėse;
Pinigų muziejuje