Pasaulyje yra daugiau nei 200 valstybių. Visos jos turi savo nacionalines valiutas, bet daugelis jų dalijasi valiutų pavadinimus. Populiariausi: doleris, svaras, frankas, rupija… Todėl skirtingų pinigų pavadinimų nėra tiek daug, jų mažiau nei šimtas. Vis dėlto daugelio jų pavadinimų kilmė siekia dar priešistorinius ar antikinius laikus, o kai kurių pavadinimai yra visiškai modernūs. Taigi, iš kokių žodžių kilo populiariausių ir įdomiausių valiutų pavadinimai?
Šįkart apie Afrikos žemyno pinigų pavadinimus.
Afrikos valstybės ilgą laiką ne savo noru buvo kitų valstybių kolonijos. Didžiosios valstybės ir diktavo sąlygas, nemažai pinigų pavadinimų irgi perimta iš jų.
Devyniolikoje Afrikos valstybių, buvusių Prancūzijos kolonijų, likęs senasis Prancūzijos valiutos pavadinimas – frankas (pavadinimas kilęs iš frankų – prancūzų protėvių frankų pavadinimo). Keturiolika valstybių kaip atsiskaitymo priemonę naudoja Vakarų Afrikos ir Centrinės Afrikos frankus. Tai savotiškas Afrikos euras. Tiesa, naudoja šį pinigą prancūzakalbės buvusios Prancūzijos kolonijos, dar ir dabar ekonomiškai susijusios su šia valstybe. Šis frankas ir yra garantuojamas Prancūzijos iždo, o jo kursas fiksuotas: 100 Afrikos frankų lygūs 1 buvusiam Prancūzijos frankui (apie 15 euro centų). Vakarų Afrikos franką naudoja: Beninas, Burkina Fasas, Bisau-Gvinėja, Dramblio Kaulo Krantas, Malis, Nigeris, Senegalas, Togas, o Centrinės Afrikos franką: Centrinės Afrikos Respublika, Kamerūnas, Čadas, Kongas, Pusiaujo Gvinėja ir Gabonas.
Dar penkiose valstybės savo vietinius pinigus irgi vadina frankais. Trys iš jų (Gvinėja, Džibutis, Komorai) parėmė pavadinimą kaip buvusios Prancūzijos kolonijos, o dvi (Ruanda ir Kongo Demokratinė Respublika) – kaip buvusios Belgijos, kurioje iki euro irgi cirkuliavo frankai, kolonijos.
Kita valstybė, turėjusi Afrikoje nemažai kolonijų ir dariusi čia didelę įtaką, buvo D. Britanija. Piniguose ji irgi paliko savo pėdsakų. Egipte, Libijoje cirkuliuoja svaras, o Kenijoje, Somalyje, Tanzanijoje, Ugandoje – šilingai (pinigas, cirkuliavęs D. Britanijos teritorijose iki XX a. 8 deš., pats žodis kildinimas iš senovės skandinavų kalbos žodžio scilling, reiškiančio padalijimą).
Liberija buvo JAV kolonija, dėl to čia cirkuliuoja doleris (dėl tarptautinio šios valiutos statuso šį pavadinimą perėmė ir kai kurios kitos Afrikos valstybės), o Žaliasis kyšulys, buvusi Portugalijos kolonija, perėmė savo metropolijos senosios valiutos pavadinimą – eskudas (port. skydas).
Seišelių salos ir Mauricijus irgi priklausė britams, bet čia jaučiama didelė Indijos įtaka, dėl to jų nacionalinė valiuta vadinasi vienodai – rupija.
Tunise, Alžyre, Libijoje cirkuliuoja dinarai. Šis pavadinimas mena dar Romos imperijos laikus, kai šių valstybių nebuvo, o egzistavo viena šalis – Kartagina. Romai Kartaginą nukariavus, čia cirkuliavo vietiniai pinigai (lot. denarius – dešimtukai), pavadinimas prigijo ir išliko iki mūsų dienų. Šiaurės Vakarų Afrikoje esantis Marokas irgi perėmė daug europietiškų terminų, taip pat ir pinigų pavadinimą. Čia pinigai vadinasi dirhamai, kilę nuo Antikinės Graikijos pinigo drachmos.
Nors daug pinigų pavadinimų atėję iš kitų valstybių, Afrikoje cirkuliuoja ir nemažai vietinių pavadinimų, kurių kilmė įvairi: valstybių, kuriose jie cirkuliuoja, pavadinimo (Siera Leonės leonė, Nigerijos naira, Gambijos dalasis, kilęs nuo šalies pavadinimo vietine kalba), reikšmingų tai šaliai miestų (Eritrėjos nakfa, pavadinta Eritrėjos – nepriklausomybei svarbaus miesto garbei, o Pietų Afrikos randas – nuo šalies Vitvatersrando regiono, garsėjančio aukso ištekliais) ar kitų geografinių objektų (Angolos kvanza pavadinta čia tekančios upės vardu, nors pavadinimas verčiamas ir kaip „švieži vaisiai“), netgi gamtinių reiškinių (Botsvanos pula reiškia lietų – reiškinį, kurioje Botsvanoje labai trūksta, o Malavio, Zambijos kvača išvertus iš vietinės kalbos reiškia aušrą, simbolizuojančią laisvę).
Nemažai valiutų pavadinimų susiję su vietiniais pinigais: Svazilando lilangenis vietos kalba ir reiškia pinigus, Mozambiko metkalis, Madagaskaro ariaris – tai senoviniai vietiniai svorio matų pavadinimai, o Ganos sedis, išvertus iš akanų kalbos, reiškia mažą kriauklytę ir mena tuos laikus, kai Afrikoje buvo atsiskaitoma šiais jūroje randamais objektais.