BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Pasaulio pinigai. Kinija

2016-03-16

Kinija – viena iš seniausių valstybių pasaulyje, jos istorija turtinga. Šioje šalyje sukurta daug svarbių žmonijos išradimų, tradicijos paplitusios po visą pasaulį, o ekonomika šiandien yra viena iš stipriausių pasaulyje. Kinija yra valstybė, į pinigų istoriją įnešusi turbūt didžiausią indėlį. Taigi šiandien – 10 faktų apie Kinijos pinigus.

  • Kinijoje pinigų istorija prasidėjo net prieš 3 000 metų. Žinoma, iš pradžių tai buvo įvairūs produktai (ypač svarbią vietą užėmė į kubelius supresuota arbata), įrankiai, gyvūnai ir kt. Bet jau neolito laikais atsirado ir pirmasis primityvus piniginis vienetas – jūrų kriauklės (kaurai). Daugelį tūkstančių metų tai buvo pagrindinė atsiskaitymo priemonė, o ši svarba atsispindi net kinų rašte. Kiniški hieroglifai prekės(貨), pirkti/parduoti (買/賣), prekeivis(販) susideda iš kelių dalių, kurių viena yra貝, reiškianti kriauklę.
  • Pirmieji metaliniai pinigai Kinijoje pasirodė maždaug XI a. pr. Kr. Pradėjus trūkti kriauklių atsiskaitymams (ir turint omenyje, kokios jos trapios ir nepatvarios), pradėtos gaminti kriauklių kopijos iš akmens, kaulo, molio ir svarbiausia – iš metalo (bronzos). Bronza tapo svarbiausiu metalu prekyboje. Maždaug 1200 m. pr. Kr. atsirado ir kitų (dar keistesnių) formų metalinių pinigų: bronzinių peilių ir kastuvų formų pinigai.
  • Pirmosios apvalios monetos Kinijoje (ir pasaulyje) pasirodė maždaug X a. pr. Kr. Jos buvo bronzinės. Tiesa, tai dar nebuvo oficialiai įteisinta mokėjimo priemonė, o tik vienas iš pinigų variantų. Galutinai apvalios monetos iš rinkos išstūmė kitų formų pinigus III a. pr. Kr. Jos buvo apvalios, su skylutėmis viduryje, veriamos ant virvutės. Standartinis jų dydis buvo 1 000 monetų (jų vertė lygi maždaug 50 g gryno sidabro). Toks monetų dizainas išliko iki XX a. pr.;
  • Kinijoje pasirodė ir pirmieji popieriniai pinigai. Dideli monetų ar metalo kiekiai buvo per sunkūs, todėl ieškota pakaitalų. Pirmoji idėja palengvinti pinigus Kinijoje gimė II a. pr. Kr., kai bandyta gaminti odinius pinigus. Popierinius pinigus spausdinti pradėta XI a. Tokius pinigus naudojo tik pirkliai. Monetos buvo paliekamos pas patikimą žmogų, o šis duodavo popierinį pakaitalą ir už jį pinigus buvo galima atgauti vėliau. Nors tai ir nebuvo oficiali atsiskaitymo priemonė, pirkliai ją naudojo gana plačiai. Pinigai dėl savo lengvumo net vadinti „skraidančiais pinigais“. XIII a. keliautojas Markas Polas popierinius pinigus atvežė į Europą, bet čia popierinių pinigų gamyba paplito tik XVII a..
  • Pirmieji dekretu išleisti valstybiniai popieriniai pinigai, nepadengti aukso atsargomis, pasirodė irgi Kinijoje. XIII–XIV a. valstybė bandė leisti tokius popierinius pinigus, bet dėl infliacijos gamyba nutrūko;
  • Įdomu tai, kad sidabras kaip oficiali mokėjimo priemonė Kinijoje pradėtas naudoti tik nuo XV a. Ir tai iš pradžių iš sidabro monetos nebuvo kalamos, naudoti tik sidabro lydiniai. XVII a. kalamos sidabrinės monetos juaniai (juanis reiškia apvalus);
  • XIX a. pab. tuometinėje Kinijos imperijoje įvykdyta pinigų reforma ir įvesta bendra valiuta – juanis. Įdomu, kad jis buvo prilygintas tuo metu plačiai Azijoje naudotam Meksikos pesui, kuris tuo laikotarpiu buvo viena iš stipriausių valiutų pasaulyje. Juanis buvo prilygintas 10 jiao, 100 fenų ir 1000 venų. Buvo leidžiami ir juanių banknotai;
  • Kinijos respublikos metais (XX a. I p.) Kinijos regionai pradėjo leisti savus pinigus, vyriausybė kaip oficialų pinigą leido sidabrinį dolerį, bet jo vartojimas neprigijo. Nuo 1948 m. prasidėjusi komunistinė revoliucija įnešė savų pakeitimų piniginėje sistemoje;
  • Šiandien Kinijos pinigai vadinami renminbi – liaudies pinigai. Juanis yra tos valiutos pagrindas ir tarptautinis jos pavadinimas. 1 juanis lygus 10 jiao ir 100 fenų;
  • Be Kinijos, yra dar viena valstybė, oficialiai savo valiuta naudojanti kiniškus juanius. Ir ta valstybė yra... Zimbabvė! Šioje šalyje dėl sunkios finansinės padėties apskritai nėra nacionalinės valiutos, todėl naudojama daug skirtingų valiutų (JAV doleris, Indijos rupija ir kt.). 2015 m. pabaigoje norėdama plėsti prekybą su Kinija, šalis paskelbė, kad oficiali valiuta čia bus Kinijos juanis. Juanis neoficialiai naudojamas kitose valstybėse: Kinijos regionuose Makao ir Honkonge, Mongolijoje, Mianmare, Š. Korėjoje, Vietname.
Tai įdomu!