Meno salos pinigų istorija

Meno sala – nedidelė, bet strategiškai svarbi sala Airijos jūroje – per šimtmečius išvystė unikalią finansinę sistemą, kuri nuo piratų ir kontrabandininkų laikų išaugo į modernų finansų centrą. Jos pinigų istorija – tai dinamiška kelionė siekiant nepriklausomybės, patiriant ekonominius pakilimus ir nuosmukius bei šiuolaikinės reguliacijos iššūkius.



Meno salos, kaip finansų centro, užuomazgos siekia net 798 m., kai ją atrado ir kolonizavo vikingai. Sala tapo patogia baze prekybai ir reidams tarp Anglijos, Airijos bei Škotijos. Strateginė padėtis – sala yra netoli Anglijos, ilgainiui pritraukė ir prekeivių, ir kontrabandininkų.



Nuo 1405 m. sala atiteko Anglijos Stanley šeimai, o vėliau – Atholl dinastijai. Per šimtmečius čia klestėjo legali ir šešėlinė prekyba, o dėl nuolatinio pinigų trūkumo atsirado poreikis turėti vietinę valiutą.

Pirmieji žinomi Meino salos pinigai pasirodė 1668 m., kai vietinis prekeivis John Murrey išleido Murrey Pennies. Tai buvo pirmoji moneta, kurioje pavaizduotas triskelionas, tapęs salos simboliu. Vėliau Tinvaldas, Meno salos parlamentas, šią monetą pripažino teisėta mokėjimo priemone.

                                     


1765 m. Anglija priėmė „Meino salos pirkimo aktą“ (angl. Isle of Man Purchase Act), kuriuo už 70 000 svarų perėmė tiesioginę salos kontrolę. Tačiau vietiniai gyventojai ilgainiui iškovojo dalinę finansinę autonomiją – 1865 m. derybose su Anglijos gubernatoriumi Henry Loch jiems buvo suteikta teisė tvarkyti savo finansus.

  

Tuo metu klestėjo turizmas – iki XIX a. pabaigos Meino salą kasmet aplankydavo daugiau kaip 600 000 poilsiautojų.

 

1958 m. buvo priimtas „Meino salos aktas“, galutinai suteikęs finansinę nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės. 1961 m. žengtas drąsus žingsnis – buvo panaikintas pelno mokestis, kuris sudarė net 13 proc. visų mokesčių pajamų saloje. Šiuo sprendimu Meino sala paversta tarptautiniu mokesčių rojumi.

XX a. 8–9 dešimtmečiais dėl menkos reguliacijos bankininkystės sektorius sparčiai plėtėsi. Tačiau 1982 m. įvyko finansinė katastrofa, bankrutavo Savings and Investment Bank, saloje kilo rimta finansų krizė, ji kainavo 42 mln. svarų. Tai paskatino reikšmingus pokyčius – buvo įsteigta Finansų priežiūros komisija (FSC), įvesti pirmieji reikalavimai pažinti klientą, reguliuoti bankų ir draudimo sektorių.

 

Nors Meino sala naudoja Didžiosios Britanijos svarą kaip pagrindinę salos valiutą, ji taip pat leidžia ir savo svaro versiją – Manx pound (Meino salos svarą), kuris yra lygiavertis Didžiosios Britanijos svarui. Nuo 1971 m., prasidėjus šimtainės pinigų sistemos įvedimui, Meino salos vyriausybė pradėjo leisti savo monetas.

Monetos dažnai atspindi vietinius simbolius – triskelioną ir Meino salos šūkius, o jų dydis ir medžiagos atitinka britiškas. Nors Meino salos svaras turi paritetą su sterlingais, jis nėra priimamas kaip teisėta mokėjimo priemonė Jungtinėje Karalystėje.





Meino salos banknotai taip pat yra unikalūs – ant jų pavaizduota Tinvaldo kalva, Laksio ratas, Daglaso įlanka ir kiti salos simboliai. Iki šiol Meino vyriausybė leidžia ir vieno svaro nominalo banknotus, nors Jungtinėje Karalystėje jie jau nebeleidžiami daugiau kaip kelis dešimtmečius.