BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Lietuvos vėliavos Gedimino pilies bokšte

Spausdinti
2024-01-01
Sausio pirmą dieną švenčiame Lietuvos vėliavos dieną, skirtą šalies simboliui, trispalvei, paminėti. 

1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Taryba vienbalsiai patvirtino trispalvę ir nusprendė ją iškelti Vilniaus Gedimino pilies bokšte, gavusi Vokietijos okupacinės administracijos leidimą. Tačiau, spaudoje pasirodžius nepagarbiam straipsniui apie vokiečių vėliavos nuleidimą ir lietuviškosios pakėlimą, vokiečiai sugrąžino savo vėliavą, o trispalvę leido kelti žemiau arba šone, tačiau Lietuvos Tarybos Prezidiumas atsisakė tai padaryti.

1919 m. sausio 1 d. Vilniaus komendantas K. Škirpa inicijavo Lietuvos trispalvės pakėlimą Gedimino pilies bokšte. Prie vėliavos buvo pastatyta sargyba, o pati vėliava buvo pagerbta šūvių salve. Trispalvė buvo iškelta Gedimino pilies bokšte ir kaip Lietuvos nepriklausomybės simbolis jame pleveno iki sausio 6 d., kai Vilnių užėmė Raudonoji armija.

Kas pirmasis iš moderniųjų lietuvių nusprendė iškelti Lietuvos vėliavą Vilniaus Gedimino pilies bokšte? Į šį klausimą gali padėti atsakyti medaliuose, banknotuose ar net loterijos bilietuose esantys vaizdai.

MEDALIS DIDŽIAJAM VILNIAUS SEIMUI (1925 m.)

Šis vertingas kūrinys, sukurtas Petro Rimšos 1925 m., skirtas 1905 m. Didžiajam Vilniaus Seimui pagerbti. Medalio averso centre – išskirtinis Vilniaus miesto vaizdas, atidžiai nubrėžta katedra su bokštu, Gedimino kalnas, apaugęs medžiais, ir nepakartojamas pilies bokšto siluetas su plevėsuojančia aukštai iškelta Lietuvos vėliava. Neries upės krantinė papuošta užrašu „Didysis Vilniaus Seimas“, o 1905 m. data subtiliai įkomponuota apačioje kartuše.


Medalio šonus puošia ąžuolo lapai ir gilės, simbolizuojantys tautinės savimonės tvirtumą. Viršuje žodžiai iš himno: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, pabrėžiantys lietuvių tautos ryžtą ir atspindintys paties menininko įkvėpimą. Petras Rimša sukūrė šį medalį siekdamas išreikšti pagarbą Vilniaus istorijai bei miestiečiams. Šis unikalus kūrinys – svarbi istorinė vertybė, nušviečianti 1905 m. įvykius ir jų poveikį Vilniaus miestui. 

50 litų banknotų kaita nuo 1922 iki 2003 m. 

50 litų banknotai, išleisti nuo 1922 iki 2003 m., atspindi ne tik Lietuvos pinigų raidą, bet ir paties Vilniaus vaizdavimo pokyčius. 1922 m. išleisti banknotai puošiami stilizuota Vilniaus miesto panorama, kurią sudaro Gedimino pilis be vėliavos, katedra ir kitų pastatų siluetai. 


1928 m. išleistame 50 litų banknote matome išskirtinę stilizuotą Vilniaus miesto panoramą. Banknoto centrinėje dalyje dominuoja Gedimino pilis, vis dar be vėliavos, ir katedra, kurios siluetą papildo kitų istorinių pastatų kontūrai. Šis banknotas atspindi tada vyravusius meninės kūrybos ir dizaino principus, pagal kuriuos Vilnius simbolizavo Lietuvos kultūrinę ir istorinę vertę.


 
Lietuvą okupavus sovietams, litai buvo išimti iš apyvartos. Nuo 1941 m. Vilniaus Gedimino pilies bokšto jau nebuvo galima pamatyti ant rublių, bet jį galėjome aptikti labai netikėtoje vietoje – ant sovietinės daiktinės loterijos bilietų, kuriuos LTSR finansų ministerija leido nuo aštuntojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Gedimino pilies bokštas ant šių loterijos bilietų pavaizduotas su sovietine vėliava.



1991 m., atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos bankas išleido naujus litų banknotus, ant kurių vėl buvo pavaizduota tradicinė Vilniaus panorama. 1991 ir 1993 m. laidos banknotuose neliko Gedimino pilies vaizdo.




Nuo 1998 m. lietuviškiems 50 litų banknotams būdingi ryškūs nacionaliniai motyvai ir įvairūs istoriniai objektai. Banknoto aprašyme išryškinamas kontrastas tarp averse esančio Jono Basanavičiaus portreto ir reverse vaizduojamų Vilniaus simbolių.

Averse matome Jono Basanavičiaus, pagerbto kaip vieno iš Lietuvos valstybės kūrėjų ir kultūros lyderių, portretą. Taip buvo išreikšta didžiulė pagarba istorinei Lietuvos asmenybei.

Reverse dėmesį traukia Vilniaus arkikatedra su varpine, Gedimino pilies bokštas su trispalve, paminklas LDK Gediminui ir Trijų Kryžių kalnas. Šie objektai simbolizuoja Vilniaus istoriją ir kultūrinį paveldą. Spalvų paletė – dominuojanti ruda, oranžinė, žalia ir melsva atkuria natūralius Vilniaus peizažo atspalvius ir įgauna simbolinę prasmę.

2003 m. 50 litų banknotas buvo paskutinis, kuriame įamžintas Vilniaus vaizdas. Jame vėl matyti Gedimino pilis su vėliava, katedra ir kitos istorinės pastatų architektūros detalės. Šis banknotas buvo išleistas prieš pradedant naudoti eurus, ir tai žymėjo naują etapą Lietuvos pinigų istorijoje – pereinamąjį laikotarpį rengiantis įsivesti eurą kaip oficialiąją šalies valiutą.



Šie 50 litų banknotai yra svarbus žingsnis atspindint Lietuvos valstybės istoriją, kultūrą ir laiką, kada šalis stengiasi pabrėžti savo nacionalinį tapatumą ir prisiminti istorines asmenybes bei objektus.
Šį medalį ir aprašytus pinigus galite gyvai pamatyti Pinigų muziejaus parodoje „Paimti ir prisiminti – Vilnius ir jo atmintis numizmatikoje ir bonistikoje“.

Tai įdomu!