1990 m. kovo 1 d. buvo įsteigtas Lietuvos bankas, 10 dienų prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto pasirašymą. Tačiau savo veiklą bankas pradėjo tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir tęsė tarpukariu veikusio centrinio banko tradicijas. 1990 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas patvirtino Lietuvos banko statutą ir pagrindinį kapitalą. Ir jau metų pabaigoje mūsų šalyje pradėjo veikti pirmieji komerciniai bankai.
Nuo ko viskas prasidėjo? (Beveik) 100 metų istorija.
Istorija prasidėjo maždaug prieš 100 metų. Planai įsteigti Lietuvoje emisijos (banką užsiimantį pinigų leidimu) ir įvesti nacionalinius pinigus imti kurti iškart atkūrus nepriklausomybę, tačiau Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo tik 1922 m. spalio 2 d. Iki tol apyvartoje cirkuliavę auksinai (ostmarkės) pradėti keisti į litus ir centu. Banko steigėjas buvo vyriausybė. Jo pagrindinį kapitalą sudarė 12 mln. Litų. Apie 80 proc. Banko akcijų valdė valstybė, o kitų akcijų savaininkais galėjo būti savivaldybės, draugijos ir net pavieniai asmenys. Lietuvos banko pagrindinis uždavinys buvo reguliuoti pinigų apyvartą, lengvinti pinigų išmokėjimą, sukurti pastovią ir patvarią pinigų sistemą, skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą. Bankui 20-iai metų suteikta išimtinė teisė leisti banknotus, jis galėjo atlikti valstybės iždo ir taupomųjų kasų operacijas, platinti ir išpirkti valstybės paskolų raštus, teikti komercines paskolas ir pan. Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos, vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais. Litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą. Lietuva okupuota 1940 m. birželio 15 d., nacionalizuotas ir Lietuvos bankas. Hitlerinės okupacijos metais bankas buvo priverstas dirbti kaip komercinis bankas, o nuo 1943 metų kovo 3 dienos banko veikla uždrausta. Sovietų sąjungai vėl okupavus Lietuvą, Lietuvos bankas įtrauktas į Sovietų sąjungos bankų sistemą.
Lietuvos bankas grįžta į Lietuvą
Lietuvos banko įstatymas ir nutarimas dėl Lietuvos banko įkūrimo buvo priimti dar prieš atkuriant Nepriklausomybę, nes sovietinė Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba savo gyvavimo pačioje pabaigoje buvo priversta atsižvelgti į visuomenės spaudimą ir priėmė kai kuriuos teisės aktus, kurių turinys galbūt neatitiko jos pažiūrų. Lietuvos žmonės suprato, kad vienas iš svarbiausių valstybės atributų yra jos nacionalinė valiuta, valstybės centrinis bankas ir bankų sistema. Dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo 1989 metais, gegužės 18 d. 1990 metų vasario 13 dieną, Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba patvirtino Lietuvos banko įstatymą ir priėmė nutarimą nuo tų pačių metų kovo 1 dienos įsteigti Lietuvos banką. Lietuvos bankas atgimė antrą kartą.
Tiesa, pirmieji žingsniai, Lietuvos bankui, buvo labai sudėtingi, nes Tarybų Sąjunga Lietuvai paskelbė ekonominę blokadą, nutraukė prekybos ryšius, blokavo geležinkelio, uosto ir bankų darbą, griovė energetikos sistemą, trikdė atsiskaitymus. Taip pat reikėjo nuo nulio atkurti visą centrinį banką: suformuoti jo struktūrą, pagrindinį kapitalą, suteikti specialistus, gauti patalpas, techninę įrangą ir gauti lėšų veiklos pradžiai.
1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo sutelktos į pasirengimą įvesti savus pinigus. 1992 m. gegužės 1 d. greta rublių į apyvartą išleisti rublių pakaitalai talonai. 1992 m. spalio 1 d. vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo nacionalinis piniginis vienetas talonas, ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas.
1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti litai ir centai. Litas vėl sugrįžo daugiau kaip po 50 metų pertraukos.
1992 m. Lietuvos bankui perduotos iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos Respublikos turėtos aukso atsargos, laikytos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos centriniuose bankuose, Tarptautinių atsiskaitymų banke, o už Švedijos centriniame banke laikytą auksą šalis gavo kompensaciją. Dabar tos atsargos (beveik 5,8 tonos) saugomos Anglijos banke.
Darbuotojų prisiminimai iš Lietuvos banko gyvavimo pradžios
(prisiminimai paimti iš Lietuvos banko žurnalo „ Apie mus“)
Birutės Grinkytės (dab. Bendrosios statistikos skyriaus viršininkės prisiminimai):
„Labiausiai įsiminė žmonių entuziazmas. Patys kūrėme Lietuvos banko firminį ženklą, kurio meninį apipavidalinimą įgyvendino dailininkai. Rašėme laiškus į įvairius centrinius bankus. <...> Ypač įsimintinas buvo budėjimas naktimis per 1991 metų sausio įvykius. Tada galvojome, kad TSRS kariuomenė, užėmusi radiją ir televiziją, gali atžygiuoti ir užimti svarbiausio valstybės banko. Budėdavome po tris, turėjome iš kažkur bilijardo lazdą, kurią juokais vadinome savo ginklu.<...> Dar labiau įsimintina buvo, kai tik keliems darbuotojams kaip didžiausia paslaptis buvo parodyti pirmųjų centų monetų pavyzdžiai, atvežti iš Anglijos- tada jie atrodė begalo gražūs ir vos ne šventi !“
Žanetos Kučinskaitės ( tuometinės Bendrojo skyriaus referentės) prisiminimai:
„Niekad nepamiršiu savo pirmosios darbo dienos, nes darbo vietą turėjau susikuti pati tiesiogine to žodžio prasme.<...> Žemės ūkio banko respublikinės kontoros sekretorės paprašiau leidimo prisėsti iš krašto prie jos stalo. Gal ne taip paprašiau, nes neleido. Man pasiūlė palangę...“
Kiti darbuotojai prisimena ne tik pirmųjų darbuotojų entuziazmą, bet ir senbuvių priešiškumą.
Visgi Lietuvos bankas stiprėjo kartu su Lietuva, o šios dienos Lietuvos banko paskelbta misija – siekti darnios ir tvarios šalies ekonominės plėtros įgyvendinant pinigų ir makroprudencinę politiką, puoselėjant patikimą ir veiksmingą šalies finansų sistemos funkcionavimą, sklandžiai vykdoma.
