Nuo XVII a. Kreta priklausė Osmanų imperijai, tačiau didžioji dalis gyventojų buvo graikakalbiai krikščionys, ilgus metus jie siekė nepriklausomybės ir sąjungos su Graikija. XIX a. pabaigoje Kretos gyventojų sukilimai prieš Osmanų valdžią virto plačiais neramumais, o 1897 m. prasidėjo Graikijos ir Osmanų imperijos karas.
Tuo metu į salos reikalus įsikišo didžiosios Europos valstybės – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Rusija. Jų sprendimu 1898 m. buvo įkurta Kretos valstybė (gr. Κρητική Πολιτεία) – autonominis darinys Osmanų imperijos sudėtyje, tačiau faktiškai nepriklausomas. Sostine tapo Chanija, o didžiausias miestas buvo Heraklionas. Pirmuoju aukštuoju komisaru paskirtas Graikijos princas Jurgis. Kretos valstybė egzistavo iki 1913 m. – tais metais pasibaigus Balkanų karui ji buvo galutinai prijungta prie Graikijos.
Kretos valstybės pinigai
Įkūrus Kretos valstybę, 1899 m. buvo įsteigtas Kretos bankas, turėjęs teisę 40 metų leisti vietinius pinigus – Kretos drachmas. Ši valiuta buvo padalyta į 100 leptų, o jos dizainas atspindėjo tiek graikiškas, tiek vietines simbolines tradicijas.
Monetos buvo kaldinamos 1900–1901 m. ir buvo įvairių nominalų:
1 lepta ir 2 leptos – bronzinės, mažo svorio monetos, skirtos kasdieniams smulkiems atsiskaitymams.
5 leptos, 10 ir 20 leptų – vario ir nikelio lydinio monetos, ypač tvirtos.
50 leptų, 1 drachmos, 2 ir 5 drachmų – sidabrinės monetos, ant jų dažnai buvo vaizduojamas princas Jurgis, kaip valstybės aukštasis komisaras.
Be monetų, apyvartoje cirkuliavo ir banknotai – 25 ir 100 drachmų vertės kupiūros, išleistos laikotarpiu nuo 1901 iki 1917 m. Banknotuose dominavo graikiški užrašai bei Kretos valstybės simbolika, pabrėžianti jos autonomiškumą. Pinigų leidyba padėjo sukurti savarankiškos valstybės įvaizdį ir sustiprinti ekonominį salos gyvenimą.
