Šis išskirtinis pastatas – ne tik architektūrinis paminklas, bet ir svarbi Lietuvos kariuomenės kultūrinės bei dvasinės veiklos vieta, nuo seno burdavusi karius, jų šeimas ir visuomenės atstovus. Lietuvos banko Pinigų muziejaus kolekciją papildė trys unikalūs su Ramove susiję eksponatai: vienpusiai žetonai, kurių vertė siekia 5 centus, 50 centų ir net 10 litų.
Kauno karininkų ramovės ištakos siekia 1919 m., kai liepos 23 d. buvo įsteigtas Kauno įgulos karių klubas. Vėliau, 1922 m., generolo Vlado Nagio-Nagevičiaus iniciatyva įkurtas karininkų korporacijos klubas, kuris 1924 m. balandžio 30 d. prof. Jono Jablonskio siūlymu tapo Lietuvos karininkų ramove. Šis pavadinimas kildinamas iš žodžio „romuva“ – senovės baltų šventovės.
Ramovės misija buvo suburti karininkus, karo gydytojus ir kapelionus į vieningą bendruomenę, skatinti tautiškumą, švietimą, mokslą, sportą ir kultūrą. Organizacijai vadovavo visuotinio karininkų suvažiavimo išrinkta seniūnų taryba, kurios pirmininkas buvo pavaldus krašto apsaugos ministrui. Tarp žymių tarybos pirmininkų – generolai V. Nagevičius, K. Skučas, V. Vitkauskas ir A. Gustaitis.
Architektūros šedevras
Ramovės rūmai iškilmingai atidaryti 1937 m. balandžio 23 d. Pastato projektą kūrė architektai Stasys Kudokas ir Jonas Kova-Kovalskis, o statybos darbams vadovavo inžinierius Kazys Kriščiukaitis. Modernistinėje architektūroje harmoningai susilieja tautiniai ir istoriniai motyvai, o pastato fasadą puošia „Trijų milžinų“ granito skulptūra – senovės lietuvių karžygių simbolis, sukurtas skulptoriaus Broniaus Pundziaus.
Viduje Ramovė buvo įrengta su dideliu dėmesiu detalėms: Didžioji salė su galerijomis-ložėmis, Prezidento kambarys, Mažoji salė, gotikinio stiliaus Vytauto seklyčia, karininkų klubas su skaitykla ir žaidimų kambariais, sporto salė bei šaudykla rūsyje. Taip pat veikė restoranas „Trys milžinai“ ir viešbutis. Interjerus kūrė tokie menininkai kaip P. Kalpokas, G. Bagdonavičius, B. Pundzius, o vėliau – Stasys Ušinskas ir kiti.
Istorijos iššūkiai ir atgimimas
1940 m. sovietų valdžia perėmė Ramovės rūmus, o vėliau jie tapo sovietų armijos įgulos karininkų namais. Tik atkūrus nepriklausomybę 1992 m. po ilgų derybų rūmai grąžinti Lietuvos kariuomenei. Ramovėje vėl pradėti rengti oficialūs priėmimai, minėjimai, konferencijos ir kiti svarbūs renginiai.
Atkūrimas ir restauracija
1999 m. pradėta nuosekli Ramovės restauracija. Interjerai buvo kruopščiai atkuriami pagal išlikusius dokumentus ir autentiškas detales. Didžiojoje salėje atkurti marmuro apvadai, rozetės, tulpių motyvo langų grotelės, balkonų bareljefai. Iš muziejų archyvų sugrąžinti kunigaikščių portretai, o Prezidento kambaryje bei Vytauto seklyčioje atkurti prarasti interjero elementai, įskaitant S. Ušinsko vitražus ir marmuro židinio bareljefus su Vytauto Didžiojo medaliais.
Nauji eksponatai Pinigų muziejuje
Šiandien Kauno karininkų ramovės istorija atgyja ir kitose kultūrinėse erdvėse. Lietuvos banko Pinigų muziejaus kolekciją neseniai papildė trys itin reti eksponatai – žetonai, pažymėti užrašu „L.K.R“, t. y. „Lietuvos karininkų ramovė“. Tai:
• 5 centų žetonas su užrašu „5 CENTAI L.K.R“
• 50 centų žetonas su užrašu „50 CENTŲ L.K.R“
• 10 litų žetonas su užrašu „10 LITŲ L.K.R“
Šie vienpusiai žetonai liudija Ramovėje vykdytą vidinę finansinę ar mainų veiklą – tikėtina, kad jie naudoti kaip savotiška vidaus valiuta restorane ar klubo erdvėse. Žetonai atskleidžia dar vieną svarbų šios institucijos gyvenimo aspektą – organizuotumą, funkcionalumą ir tam tikrą savivaldą. Tokie eksponatai itin reti, todėl jų atsiradimas Pinigų muziejuje yra reikšmingas ne tik numizmatams, bet ir Lietuvos istorijos tyrinėtojams.
