Petrarka – poetas, humanistas ir kolekcininkas
Dažniausiai pirmuoju monetų kolekcininku įvardijamas XIV a. italų poetas Frančeskas Petrarka (Francesco Petrarca). Jis buvo ne tik aistringas literatūros, bet ir senovės romėnų istorijos mėgėjas. Studijuodamas antikinius tekstus, Petrarka pradėjo kaupti romėniškas monetas – šis pomėgis išaugo į sąmoningą kolekcionavimą. Tai žinoma iš jo laiškų ir užrašų, kuriuose jis mini savo susižavėjimą monetomis bei jų istorinėmis reikšmėmis.
(1).jpg)
Tačiau net ir pats Petrarka pripažino, kad troškimas kaupti gali būti savotiškas „nuodėmingas malonumas“. Jo žodžiai „greičiausias kelias į turtus – sumažinti savo troškimus“ skamba tarsi savikritiškas pripažinimas, jog kolekcionavimas nėra racionaliausia veikla.
Ciceronas – pirmasis „tikrasis“ kolekcininkas?
Vis dėlto kai kurie istorikai ir entuziastai siūlo ieškoti šio pomėgio ištakų dar senesniais laikais. Vienas iš galimų pretendentų į pirmojo kolekcininko titulą – garsus romėnų oratorius, filosofas ir politikas Markas Tulijus Ciceronas (106–43 m. pr. Kr.). Ciceronas, būdamas Romos gubernatoriumi, pats kaldino monetas. Šios monetos buvo ypatingos – jose ne tik puikavosi Cicerono vardas ir titulas, bet jos turėjo ir mistinių elementų: krepšelį (cista), iš kurio lenda gyvatė, susijusi su dievo Dioniso saugomomis paslaptimis.
.jpg)
Įdomu ir tai, kad ir Cicerono sūnus kaldino Lydijos monetas (apie 30–20 m. pr. Kr.). Vienoje iš jų netgi gali būti pavaizduotas pats Ciceronas, nors istorikai iki šiol nesutaria – ar tai tėvas, ar sūnus.
Visa tai leidžia manyti, kad Ciceronų šeimoje buvo puoselėjama pagarba monetoms – galbūt ne kaip kolekcionavimo objektui šiuolaikine prasme, bet pabrėžiant kultūrinį ir politinį kolekcionavimo veiklos aspektus. Taigi Ciceronas galėtų būti laikomas pirmuoju monetų kolekcininku Vakarų istorijoje.
O gal pirmasis buvo Oktavianas Augustas?
Dar vienas intriguojantis kandidatas – imperatorius Oktavianas Augustas (Octavianus Augustus), pirmasis Romos imperatorius. Valdydamas nuo 27 m. pr. Kr. iki 14 m. po Kr., jis ne tik reformavo Romos pinigų sistemą, bet ir, kaip teigiama, kaupė monetas ir dalijo jas kaip dovanas. Tai gali būti ankstyva kolekcionavimo forma – ypač jei dovanojamos monetos buvo pasirinktos dėl jų simbolinės vertės ar retumo.
.jpg)
Be to, Augustas turėjo galimybę gauti monetų iš įvairių Romos imperijos regionų – nuo Galijos iki Aleksandrijos ar Petros (dabartinė Jordanija). Jo kolekcijoje galėjo būti net Herodo I kaldintos monetos iš Judėjos, kas dar kartą rodo, kad jis domėjosi ne tik politika, bet ir monetų reikšme kultūros ir propagandos srityse.
Nors nėra vienareikšmio atsakymo, kas buvo pirmasis monetų kolekcininkas pasaulyje, remdamiesi istoriniais šaltiniais galime drąsiai teigti: Petrarka buvo pirmasis žinomas kolekcininkas mūsų laikų istorijoje, tačiau Ciceronas ir Augustas, galbūt net nesąmoningai, įkūnijo kolekcionavimo dvasią dar senovėje.
Galbūt, kaip ir daugelis hobių, monetų kolekcionavimo veiklą suformavo ne vienas žmogus, tai buvo ilgas procesas, nulemtas pamažu augusio žmonių noro išsaugoti, studijuoti ir branginti savo kultūros simbolius. Šiandien ir mes, apžiūrinėdami senovinę monetą, palaikome šią seną tradiciją.