Kalėdos – tai viena svarbiausių švenčių krikščioniškajame pasaulyje. Per jas krikščionys mini Jėzaus Kristaus gimimą, ikikrikščioniškais laikais gruodžio 25 d. buvo minima, kaip saulėgrįžos diena, o pradėjus minėti Kristaus gimimą, nusistovėjo ir tam tikros kalėdinės tradicijos, atsirado simboliai, papročiai. Tam tikrus simbolius galime aptikti ir senoviniuose piniguose. Pabandykime keletą jų rasti.
Jėzaus „gimimas“ monetose
Senosiose krikščioniškų valstybių monetose krikščioniški simboliai buvo gana svarbūs ir dažnai vaizduojami. Visgi mums dabar įprasto scenos, kaip prakartėlė, kurioje gimė Jėzus ar kita kalėdinė simbolika vaizduojama nebuvo. Visgi įdomu, kada pirmieji krikščioniški simboliai ir Jėzaus atvaizdai pasirodė ant monetų?
Pirmieji krikščioniški simboliai (kryžius ir raidės XP, reiškiančios Kristaus vardo pradžią) buvo kaldinti ant romėniškų monetų, dar IV a. imperatoriaus Konstantino laikais (272 – 337m.), kuris krikščionybę pirmasis praktiškai pavertė valstybine religija. Vis dėlto Kristus tais laikais dažnai vaizduotas nebuvo. Taip pat ir monetose. Pirmieji Jėzaus atvaizdai buvo nukalti ant Bizantijos monetų, imperatoriaus Justiniano II valdymo laikais (669 – 711 m.). VII a. pab. pasirodė pirmosios monetos, ant kurių buvo nukaltas Jėzaus Kristaus atvaizdas su prierašu “DOMINUS IESUS CHRISTUS REX REGNANTIUM — Viešpats Jėzus Kristus, Karalių Karalius). Įdomu, kad ant pirmųjų monetų matėme Jėzaus atvaizdą, prie kurio esame įpratę. Jėzus ilgaplaukis, barzdotas, išraiškingais veido bruožais. O ant šiek tiek vėlesnių, VIII a. pr. monetų Jėzus jau visai kitoks, trumpai kirptais garbanotais plaukais, trumpa barzdele, smulkių veido bruožų. Iš tiesų tuo metu dar vyravo du skirtingi Jėzaus vaizdavimo tipai: „helenistinis“ (mums įprastas), kuris dažnai siejamas su iš graikų perimtu dievo Dzeuso vaizdavimu ir „semitinis“ su tokiais veido bruožais, kokius tikras Jėzus ir galėjo turėti. Visgi ilgainiui ikonografijoje įsivyravo „helenistinis Jėzus“, toks jis liko vėlesnėse monetose ir kitoje ikonografijoje.
Betliejaus žvaigždė
.jpg)
Vienas iš kalėdinių simbolių yra Betliejaus žvaigždė. Būtent ji, pagal legendą, nušvito danguje, Jėzui gimus, ir taip parodė kelią trims išminčiams (arba trims karaliams) į prakartėlę, kurioje Jėzus gimė. Mokslininkai spėja, kad šis reiškinys nebuvo žvaigždė, o 6 m. pr. Kr. Įvykęs Jupiterio ir Veneros planetų susiliejimas į vieną liniją, kuris ir sukėlė didelės žvaigždės įspūdį. Galėjo tai būti ir supernova. Dažnai šis reiškinys siejamas ir su Avino žvaigžde, kuri taip pat galėjo susilieti su Jupiteriu. Visgi tais laikais ji aprašyta, kaip dangaus stebuklas, kuris vėliau pavadintas Betliejaus žvaigžde.12-13 m. Antiochijos miesto bronzinėje monetoje averse pavaizduotas Dzeusas, o reverse – bėgantis avinas, žvelgiantis į žvaigždę (tai irgi lyg ir patvirtina versiją su Avino žvaigžde). Spėjama, kad šioje monetoje ir pavaizduota vadinamoji Betliejaus žvaigždė.
Trijų karalių monetos
.jpg)
Kas buvo trys karaliai, aplankę kūdikėlį Jėzų ir atnešę jam dovanų? Ir ar iš tiesų jie egzistavo? Jų vardus atsimename sausio 6 d. Tą dieną pirmosios Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardų raidės rašomos kreida virš durų. Yra ir daugiau su šia švente susijusių gražių tradicijų visame pasaulyje. Mokslininkai sutaria, kad, jei karalių ir nebuvo, jie vis tiek turėjo būti įkvėpti realių asmenų. Tiesa, iškeltos versijos tik dėl dviejų karalių: Kasparo (išminčiaus iš Indijos) Ir Merkelio (persų išminčiaus). Kas buvo Baltazaras nėra išsiaiškinta. Taigi, mokslininkų manymu, Kasparas – tai indo-graikų karalius Gondofaras (valdęs 20 m. pr Kr. – 10 m.), o Merkelis – Aretas IV, Nabatėjos, Artimųjų Rytų karalystės, valdovas, valdęs nuo 9 m. pr. Kr. iki 40 m. Įdomu, kad abiejų šių valdovų monetų yra rasta. Taigi, jei trys karaliai buvo realios asmenybės, jos turi ir savo realias monetas.
Kalėdų senelis piniguose
Kalėdų senelis neatsiejamas visų šv. Kalėdų švenčių personažas. Jo prototipu dažnai laikomas Šventasis Mikalojus iš Miros (IV a.). Šis krikščionių vyskupas, gyvenęs Anatolijoje (dabar Turkija), garsėjo dosnumu.
Originalių monetų su šio šventojo atvaizdu nėra aptikti. Visgi yra realiai cirkuliavusių pinigų, ant kurių buvo vaizduotas... Kalėdų senelis! Viazduojamas jis buvo ne taip jau seniai, mažiau nei prieš šimtą metų ir jo atvaizdas jau toks, kokį mes įsivaizduojame šiandien. Kaip Kalėdų senelis atsidūrė ant pinigų? O buvo taip. I pasaulinio karo ir pokario metais, Europoje siautėjo infliacija. Ypatingai ji didelė buvo Vokietijoje. Kita problema buvo ta, kad dėl karo reikmėms išnaudoto metalo nebuvo galimybės kaldinti smulkių monetų. Dėl šios priežasties apyvartoje atsirado ir notgeldai (pinigai skirti vietinei apyvartai), dar vadinami sunkmečio pinigais. Juos pagal Vokietijoje išleistą įstatymą savo reikmėms galėjo spausdinti atskiri miestai, miesteliai ar kaimai. Jų emisiją vykdė apskrities ar miesto administracija – magistratas, kartais įmonės ar net privatūs asmenys. Kadangi notgeldais galėjo naudotis tik jį išleidusios bendruomenės nariai, jų piešiniuose dažnai atsispindėdavo to krašto aktualijos. Po I pasaulinio karo Vokietijoje buvo išspausdinta tūkstančiai įvairiausių notgeldų su miestų, miestelių, kaimų vaizdais, herbais, įžymybėmis, žemėlapiais, istoriniais, mitiniais, pasakų įvykiais ir t.t.
Pasitaikė notgeldų, ant kurių figūravo kalėdinės tamatikos piešiniai, Jėzaus gimimo istorija, o ne ant vieno iš jų pavaizduotas ir pats Kalėdų senelis.
