2008 m. Zimbabvės pinigai turėjo tiek daug nulių, kad, kai klientai bandydavo iš savo banko sąskaitų išsiimti norimą pinigų sumą, bankomatai pradėjo rodyti klaidas. Ši problema kildavo daugelį metų.
Mėgindamas suvaldyti Zimbabvės pinigų nuvertėjimą, Zimbabvės centrinis bankas leido kaip teisėtą mokėjimo priemonę naudoti JAV dolerį, Pietų Afrikos randą, Botsvanos pulą, Didžiosios Britanijos svarą sterlingų, eurą, Australijos dolerį, Kinijos juanį, Indijos rupiją ir Japonijos jeną. Netrukus, 2015 m., bankas pradėjo mažinti Zimbabvės dolerio vertę keisdamas jį JAV doleriu. Metų pabaigoje Zimbabvės gyventojai ėmė keisti savo valiutą į Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius santykiu 5 doleriai už 175 kvadrilijono Zimbabvės dolerių (kvadrilijonas – skaičius su penkiolika nulių).
2008 m. Zimbabvė, patyrusi rekordinę hiperinfliaciją, išleido iki 100 trilijonų JAV dolerių nominalo banknotus.
Kas yra hiperinfliacija?
Norėdami suvokti, kas lėmė šį įvykį, turime suprasti žodį hiperinfliacija. Infliacija – tai valiutos perkamosios galios mažėjimas, prekių ir paslaugų kainų lygio, pinigų kiekio apyvartoje didėjimas. Paprastai tariant, jūs gaunate mažiau pinigų už savo pinigus. Kai kainos kiekvieną mėnesį pakyla daugiau kaip 50 procentų, pasiekiama hiperinfliacija. Vieną dieną galite nusipirkti ką nors už 5 eurus, kitą dieną jums jau reikės 7,5 euro ir pan.
Kas sukelia hiperinfliaciją?
Hiperinfliaciją sukelia politinis nestabilumas, karai, didelės stichinės nelaimės, ūkio suirutė, didelė pinigų emisija valdžios išlaidoms padengti, kitos ekonominės ir politinės priežastys. Pablogėjus ekonominei situacijai, valstybė būna priversta spausdinti papildomai pinigų, kad galėtų padengti padidėjusias valstybės biudžeto išlaidas. Mažėjanti popierinių pinigų perkamoji galia gali pasiekti tokį lygį, kad pinigų vertė tampa mažesnė už jų pagaminimo išlaidas. Kainoms per mėnesį didėjant dešimtis ar net šimtus kartų, pinigai praranda savo vertę, nustojama jais tikėti, dažnai pereinama prie atsiskaitymo užsienio valiuta ar natūrinių mainų.
Vokietija ir Vengrija
Kita hiperinfliacijos istorija – įvykiai Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo. Vokietija pasidavė ir buvo priversta pasirašyti Versalio taikos sutartį, o pagal ją reikėjo mokėti karo reparacijas sąjungininkams. Dėl nepakeliamos reparacijų naštos ji pradėjo spausdinti per daug pinigų, o tai lėmė pinigų vertės kritimą. Be to, Vokietijos valiuta nebebuvo pagrindžiama auksu, ir pinigų vertė nukrito taip žemai, kad sąskaita buvo bevertė. Siekdama ištraukti ekonomiką iš šios žemyn besisukančios spiralės, Vokietija galiausiai įvedė naują standartą, taip pat atliko keletą kitų pakeitimų.
Rekordinis hiperinfliacijos lūžis įvyko Vengrijoje po Antrojo pasaulinio karo. Jai pasiekus aukščiausią tašką, kainos Vengrijoje dvigubėdavo kas 15 valandų! Pengas (tuometinė Vengrijos valiuta) buvo perkainojamas iki pat 1946 m. pabaigos. Apskaičiuota, kad visi apyvartoje esantys Vengrijos banknotai tuo metu buvo verti tik vienos tūkstantosios Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio.
Tokius banknotus kaip 10 trilijonų dolerių galima įsigyti už mažiau nei kelis eurus.
Pavyzdžiui, 100 trilijonų dolerių vertės Zimbabvės banknotas paprastai parduodamas už maždaug 100 eurų. Tačiau kaina priklauso nuo banknoto būklės. Esama ir daug mažesnio nominalo Zimbabvės banknotų, pavyzdžiui, 10 trilijonų ar 100 milijardų dolerių, kuriuos net pradedantys kolekcininkai gali įsigyti už kelis eurus.
