Mažiausias svorio matavimo vienetas gerah atitinka ir smulkiausią metalo lydinį, naudotą kaip pinigą. Ir tai vos 1,25 g sidabro gabaliukas, naudotas dar prieš monetų atsiradimą.
Nuo VI a. pr. Kr. vienos iš pirmųjų mažesnės vertės monetų buvo ma'ah arba dar kitaip įvardijami obolai. Tačiau daugiau monetų atrandama tik IV a. pr. Kr. Monetų aversuose dažniausiai vaizduojamos valdovų portretai.
Šiame 295 m. pr. Kr.–282 m. pr. Kr. kaldintame ¼ obolo averse pavaizduotas Ptolemajas I, reverse – erelis. Tai yra sidabrinė moneta, jos svoris – vos 0,18 g.
Lepton
Tai mažos vertės moneta. Jos netiesioginių paminėjimų galimą atrasti Naujajame Testamente (Mk 12:41-44), bet per daug kartų darytų vertimų ir pritaikymo vakarietiškai kultūrai, šiais laikais lepton įvardijama tiesiog skatiku ar bet kokiu mažiausios vertės pinigu, naudojamu atskirose kraštuose, kad skirtingos kultūros, kurios nenaudojo lepta monetų, galėtų suprasti Šventajame Rašte aprašomą pamokslą.
2 lepta (lepton daugiskaita) monetos = 1 prutah.
Prutah
Tai mažo nominalo bronzinė moneta, kaldinta helenistiniais laikais. Prutah monetos buvo naudojamos nuo 135 m. pr. Kr. iki kaldinimo nutraukimo 59 m. po Kr., tačiau jos liko apyvartoje iki Pirmojo žydų ir romėnų karo pabaigos 70 m.
Šios monetos averso užrašas paleohebrajų kalba pabrėžė žydų autonomiją ir kultūrinį identitetą. Jame atvaizduotas vyriausiasis šventikas Judas ir žydų taryba, o reverse dviguba kornukopija, tarp ragų granatos vaisius simbolizavo tautos klestėjimą. Ši moneta kaldinta 134 m. pr. Kr.–104 m. pr. Kr.
Už 2 prutot (prutah daugiskaita) galima buvo nusipirkti saują vynuogių, o už 10 prutot – kepalą duonos.
Šekelis
Judėjoje šekelio monetos pradėtos kaldinti nuo IV a. pr. Kr., bet didžiausią politinę reikšmę jos įgavo Pirmosios žydų revoliucijos metu 65–70 m.
1/8 šekelio moneta, kaldinta 69–70 m. Šios bronzinės monetos averse vaizduojami derliaus nuėmimo simboliai, pavyzdžiui, lulavo puokštė su etrogu (graikinis citronas – per Sukoto šventę naudojamas vaisius) iš abiejų pusių.
Averse hebrajiškai užrašyta ketvirti metai (Pirmosios žydų revoliucijos). Taurė su užrašu Už Siono (žydų tautos arba Jeruzalės) gelbėjimą (hebr. לגאלת ציון).
¼ šekelio bronzinė moneta, kaldinta 69–70 m. Averse dvi lulavo puokštės, reverse – etrogas. Užrašai tokie patys kaip ir ant 1/8 šekelio.
½ šekelio sidabrinė moneta, kaldinta 66–67 m. Averse pavaizduota taurė, hebrajiškas užrašo vertimas – pusė šekelio, pirmi metai. Reverse – trys granatos, hebrajiškai užrašyta Jeruzalė Šventoji.
Zuz
132–135 m. Simono Bar Kokhba sukilimo metu buvo kaldintos sidabrinės monetos, vadintos zuz. Išvertus iš hebrajų kalbos zuz, reiškia judėti, akadų kalba zūzu – pusė. Šiose monetose yra daug politinių žinučių išreiškiančių žydų nepriklausomybės siekį nuo romėnų. Monetos pavadinimas galėjo būti vartojamas ir anksčiau, taip galėjo būti vadinamos Judėjoje naudojamos graikiškos drachmos ir romėniški denarai.
Simono Bar Kokhba sukilimo monetos aiškiai parodo, kokią politinę įtaką gali turėti valiuta. 134–135 m. iškaldintos monetos averse hebrajiškai parašytas vardas Simonas (sukilimo vado vardas), puoštas vainiku, o reverse – keraminis indas amfora su palmės šakele ir žodžiais už Jeruzalės laisvę. Ąsotis žydų religijoje simboliškai naudojamas paskutinę žydų šventės Sukoto dieną.
4 zuzzim (zuz daugiskaita) = 1 sela = 1 šekelis.
Sela
132–135 m. Simono Bar Kokhba sukilimo metu kaldintos sidabrinės monetos, kurios prilygo vienam šekeliui ar tetradrachmai. Šios monetos, kaip ir zuz monetos, kaldintos propagandiniais tikslais. Monetų averse vaizduojama Jeruzalės šventyklos fasadas ir hebrajiškas užrašas Jeruzalė, reverse – lulavo puokštė su etrogu. Hebrajų užrašo vertimas – Izraelio laisvės antri metai.
Šaltiniai
https://learn.apmex.com/answers/what-was-a-judean-prutah/
https://numismatics.org/pocketchange/fathers-two-zuzim/
https://www.moneymuseum.com/en/coins?&id=587
https://www.coinworld.com/news/world-coins/coin-world-shekel-history-numismatics-israel-world-coins-ancient-collecting-hobby.html
