Istorinės Lietuvos banko asmenybės. Ignas Musteikis

2022 m. spalio 2 d. sukako 100 metų, kai buvo įkurtas Lietuvos bankas ir išleisti pirmieji pinigai litai. Emisinio Lietuvos banko įsteigimas, litų banknotų išleidimas ir nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas – epochinės reikšmės įvykis, nes tai padaryta pirmą kartą per visą Lietuvos valstybės istoriją. Tai puiki proga prisiminti ir pirmuosius nepriklausomos Lietuvos bankininkus, žmones, kurių veikla, patriotiniai jausmai, ryžtingi sprendimai leido Lietuvai tapti modernia, ekonomiškai savarankiška valstybe. Šiame straipsnyje pristatome Lietuvos banko valdybos narį, kariškį Igną Musteikį.  

Ignas Musteikis gimė 1880 m. Vyžuonuose, Utenos apskrityje. Baigė Vyžuonų pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Peterburgo gimnazijoje. Ją baigęs, dirbo banke Varšuvoje, Prekybos rūmuose, o vėliau pasirinko kariškio profesiją. 1915 m. baigė Peterburgo karo mokyklą ir visą Pirmąjį pasaulinį karą praleido fronte. Gavo ne vieną reikšmingą karinį apdovanojimą. 

1918 m. I. Musteikis grįžo į Lietuvą turėdamas poručiko laipsnį. Įstojo į savanorius ir pradėjo organizuoti pirmąjį Lietuvos pėstininkų pulką. Buvo paskirtas kuopos, vėliau bataliono vadu. Jo daliniai kovojo Nepriklausomybės kovose, padėjo išvyti Raudonąją armiją iš Lietuvos, kovojo ir su lenkais, gynė Kauną nuo L. Želigovskio puolimo. Už kovas su Lietuvos priešais buvo apdovanotas Vyčio I laipsnio kryžiumi su kardais. 

Pasibaigus kovoms, I. Musteikis išėjo į atsargą, 1923–1926 m. dirbo Klaipėdos karšto pasienio policijos vadu. Aktyviai dalyvavo 1926 m. perversme, po jo paskirtas vidaus reikalų ministru, drauge ėjo ypatingųjų reikalų karininko prie Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Garsėjo kaip griežtas valdininkas, visada pasisakęs tik už patikimų žmonių priėmimą į valstybės tarnybą. Būdamas ištikimas prezidentui Antanui Smetonai, prisidėjo ir prie to, kad savivaldybių teisės būtų apribotos, siekiant tiesioginio valdymo. Taip pat būdamas vidaus reikalų ministru I. Musteikis įvykdė ir ne vieną policijos reformą (pvz., įvedė naują policininkų uniformą, išlikusią iki pat 1940 m.) ir apskritai labai rūpinosi policijos autoritetu. 

Būtent tada, kai I. Musteikis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, 1929 m. Pajaujyje ir Tauragėje kilo pučai, kuriuos organizavo kairiųjų pažiūrų politikas Jeronimas Plečkaitis, siekdamas nuversti A. Smetonos valdžią. I. Musteikis šiuos pučus nuslopino. Kovojo ir su komunistų pogrindžiu. Dėl Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų brutalumo kritikuotas ir kairiosios, ir dešiniosios opozicijos. Pasakojamas net toks atvejis, kad Seimo atstovas Zigmas Toliušis apkaltino I. Musteikį nedemokratiškais metodais, už ką pastarasis netgi kvietė Z. Toliušį į dvikovą. Ji, žinoma, neįvyko. 

1929 m. I. Musteikis buvo atleistas iš vidaus reikalų ministro pareigų, jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1929 m. jam atiteko Lietuvos banko direktoriaus kėdė. Taip jam A. Smetona atsilygino už lojalumą ir slopinamąjį darbą. Čia dirbo iki 1936 m., vėliau paskirtas į Valstybės Tarybą. Buvo apdovanotas Savanorio ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais, Italijos ordinu „Italijos karūna“. 

Po Lietuvos okupacijos, 1940 m. I. Musteikis buvo suimtas ir apkaltintas „tiesioginiu dalyvavimu slopinant Lietuvos darbo žmonių revoliucinį judėjimą“ (jo vadovavimo metu sušaudyti ir keturi komunistai). Žinoma, jo laukė sušaudymas, bet 1941 m. sukilimo metu jis buvo išlaisvintas iš kalėjimo. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Ten ir mirė 1960 m.