Lietuvos banko Pinigų muziejaus ekspozicijoje ir fonduose saugomi ne tik banknotai ir monetos, bet ir kiti eksponatai, susiję ekonomika ir finansais. Pas mus galite pamatyti įvairių valstybių čekių, akcijų, kitų vertybinių popierių. Štai vienas iš fonduose saugomų eksponatų atkeliavo dar iš XIX a. Tai akcija, susijusi ir su Vokietija, ir su Lietuva, ir su viena dar ir šiandien garsia įmone.
Vienas iš kapitalistinės ekonominės sistemos bruožų yra akcinės bendrovės – kompanijos, valdomos grupės asmenų, kuriems priklauso įmonės turto dalis, išreikšta turimų akcijų skaičiumi. Tokių įmonių veiklos principai pradėjo formuotis vėlyvaisiais viduramžiais Italijos miestuose, garsėjusiuose savo prekybine veikla, nors istorikai prototipų aptinka ir antikoje, ir Kinijoje. Vis dėlto, kad ir kur bei kada ieškotume akcinių bendrovių šaknų, sutariama, kad šiuolaikinė akcijų birža gimė nedidelėje Vakarų Europos valstybėje – Nyderlanduose. Tarptautine jūrine prekyba garsėję olandai padėjo pagrindus moderniai prekybai bendrovių akcijomis, nuo XVII a. pr. pradėję jomis prekiauti Amsterdamo akcijų biržoje. Atvirą prekybai skirtą aikštę po kelių šimtmečių pakeitė biurai didmiesčių dangoraižiuose, o gyvą prekybą – pokalbiai telefonu, tačiau esminiai principai liko tie patys.
Šiandien akcijos dažniausiai neturi jokios fizinės formos, t. y. jų nuosavybė yra registruojama skaitmeniniu būdu, tačiau akcininkui, jei tik jis to pageidauja, gali būti išduodamas popierinis sertifikatas. Vis dėlto ne taip seniai visi vertybiniai popieriai buvo „popieriai“ tikrąja to žodžio prasme, t. y. jie buvo spausdinami. Įmantriais ornamentais bei piešiniais dekoruotos akcijos, obligacijos, įkaito lakštai ir t. t. buvo estetiškai patrauklūs, todėl nenuostabu, kad ilgainiui jie tapo mėgstami kolekcininkų ir kartu su banknotais buvo priskirti bonistikos sričiai.
Pati seniausia pasaulyje šiuo metu žinoma akcija, datuojama 1606 m., buvo išduota Nyderlanduose. Lietuvos teritorijoje vertybiniai popieriai pasirodė gerokai vėliau, tik XIX a. antroje pusėje, Rusijos imperijoje panaikinus baudžiavą ir prasidėjus spartesniam kapitalistinės ekonomikos vystymuisi. Tačiau pačios seniausios akcinės bendrovės Lietuvoje atsirado dar XIX a. pirmoje pusėje, tuometei Prūsijos karalystei priklausiusioje Klaipėdoje. Su viena iš šių bendrovių susijusi ir pati seniausia Lietuvos banko Pinigų muziejuje saugoma akcija.
Šiandien sėkmingai veikianti „Švyturio“ alaus darykla savo istoriją skaičiuoja nuo 1784 m., kai Klaipėdoje pirklys Johanas Wilhelmas Reincke įkūrė alaus bravorą. Be jo, XIX a. pirmoje pusėje mieste veikė dar kelios alaus daryklos, tarp jų – Theodoro Preusso. Gana simboliška, kad 1871 m., baigiantis Vokietijos suvienijimui, susijungė ir dvi klaipėdietiškos Reincke‘s ir Preusso alaus daryklos. Taip atsirado Klaipėdos akcinis alaus bravoras (vok. Memeler Aktien – Brauerei & Destillation), gaminęs ne tik alų, bet ir kitus gėrimus.
Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 1 500 akcijų, kurių kiekviena buvo 100 „prūsiško standarto“ talerių vertės. Taigi, bendras įstatinis kapitalas siekė 150 tūkst. Talerių, arba, nuo 1876 m. įvedus aukso markę, 450 tūkst. markių. Kiekviena akcija buvo numeruojama; štai Pinigų muziejuje saugoma akcija pažymėta Nr. 1198. Jas įsigiję akcininkai greičiausiai neliko nusivylę – antai, 1871–1872 m. dividendai siekė beveik 10, o 1886 m. – net 12,5 proc. Sėkmingus įmonės darbo rezultatus atspindėjo ir apdovanojimai, skiriami už geriausią produkciją – pirmąkart bravoro alus aukso medaliu buvo įvertintas dar 1883 m. vykusioje Mėmelio amatų ir žvejybos parodoje.
Nors akcijas buvo išleistos kaip tik tais metais, kai buvo baigiamas kurti Antrasis Reichas, Vokietijos imperiją tam tikra prasme joms pavyko pergyventi. 1923 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, akcijų vertė buvo konvertuota į litus, naująją – 30 litų – vertę pažymint paprastu raudono rašalo antspaudu. Taip vokiškos įmonės vertybiniai popieriai tapo lietuviškais ir pratęsė savo galiojimą pirmojoje Lietuvos respublikoje.
.jpg)
Klaipėdos akcinės bendrovės Memeler Aktien – Brauerei & Destillation 100 Prūsijos talerių akcija, 1923 m. perskaičiuota litais. 1871 m. M. W. Lassally spaustuvė, Berlynas, Vokietijos imperija. Popierius, ofsetas. 33,9 x 26,2 cm.
