BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Iš Pinigų Muziejaus lobyno. Unikalūs eskizai

Spausdinti

Lietuviškos valiutos – lito – istorija neatsiejama nuo konkrečių asmenybių indėlio. Bankininkai, ekonomistai, politikai, dailininkai – visi jie prisidėjo prie to, kad 1993 m., po pusę amžiaus trukusios okupacijos, litas grįžtų į apyvartą. Vieno iš jų pagalba kuriant savo valiutą buvo ypač vertinga, kadangi tai buvo asmuo, dirbęs pinigų gamybos srityje. Tai Australijos lietuvis Kęstutis Jonas Lynikas (1924–1997). Eksponatų, kurie atspindėtų šios istorinės asmenybės veiklą lito kūrimo procese, nėra tiek daug. Vienas iš jų, eksponuojamas Lietuvos banko Pinigų muziejuje, iš tolo primena piešinį, kurį dažnas nupiešia užrašų knygelėje. Vis dėlto, šis eskizas yra gerokai svarbesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 


K. Lynikas gimė 1924 m. Lietuvoje. 1942 m. jis pradėjo mokytis Vytauto Didžiojo universitete, tačiau mokslų čia nebaigė, nes nacių okupacinė administracija jį uždarė. Vėliau Lynikas emigravo į Vokietiją, po to į Australiją, kur dirbo įvairius darbus, kol galiausiai baigė chemijos mokslus ir nuo 1961 m. pradėjo dirbti Australijos rezervų banko banknotų spausdinimo padalinyje. Čia jis ėjo įvairias pareigas ir gerai susipažino su pinigų gamybos procesu. Įdomu tai, kad K. Lynikas prisidėjo prie to, kad Australijoje atsirastų plastikiniai polimeriniai banknotai, dabar jau tapę savotišku Australijos prekės ženklu. 


Prie lito gamybos proceso K. Lynikas prisidėjo, galima sakyti, atsitiktinai. 1989 m., viešėdamas Lietuvoje, jis buvo pakviestas į televiziją, kur duodamas interviu, pasakodamas apie save paminėjo ir ilgametį darbą pinigų gamybos sferoje. Po interviu su juo susisiekė valiutos kūrimo reikalus kuravę asmenys ir taip Australijos lietuvis buvo įtrauktas į lito kūrimo darbus. Jo patarimai buvo itin vertingi Lietuvos institucijoms derantis su banknotų gamybos bendrovėmis. Anot dailininko Raimondo Miknevičiaus, dalyvavusio lito kūrimo konkurse, būtent K. Lyniko pagalba leido Lietuvos institucijoms išvengti didesnių klaidų derybose su banknotų gamybos bendrovėmis. 


Lietuvos banko Pinigų muziejuje eksponuojami eskizai atsirado kaip bandymas padėti Lietuvos dailininkams susiorientuoti specifiniuose popierinių pinigų dizaino niuansuose. Pinigų gamyba SSRS buvo centralizuota, lietuviai prie jos neturėjo galimybių prisidėti, todėl 1989 m. antrojoje pusėje paskelbus lito banknotų dizaino konkursą, jame dalyvavo patirties visiškai neturėję menininkai. Konkurso sąlygos taip pat buvo nusiųstos Lynikui į Australiją, tiesa, jos pasiekė jį kiek pavėlavusios. Nepaisant to, Lynikas nuveikė nemažai. Jis kreipėsi į savo buvusius bendradarbius Australijos rezervų banke, prašydamas suteikti kvalifikuotų patarimų, tačiau pagalba nebuvo suteikta, kadangi bijota priešiškos SSRS reakcijos. Sulaukęs neigiamo atsakymo, K. Lynikas susisiekė su savo bičiuliu, ilgus metus kūrusiu popierinių pinigų dizainą. Jo darbo vaisius ir buvo keletas piešinių, turėjusių pateikti bent gaires Lietuvos dailininkams.


Kas buvo jų autorius, nežinoma iki šiol, kadangi laiškuose, siųstuose į Lietuvą, K. Lynikas niekada neminėjo jo vardo. Rezultatas – gana abstraktaus pobūdžio pasiūlymai, kurie atspindėjo galimą erdvinį prasminių ir apsauginių banknotų elementų išsidėstymą. Dailininkas neturėjo daug informacijos apie Lietuvą; tiesą pasakius, žiūrint į šiuos piešinius, vienintelis aiškiai lietuviškas akcentas yra Lietuvos pavadinimas anglų kalba. Stačiakampiuose įkomponuotos figūros nebuvo nei „lietuviškos“, nei, turbūt, „australiškos“ – vyriški bei moteriški siluetai, pilies kontūrai (šiek tiek primenantys Trakų pilį) turėjo padėti geriau įsivaizduoti galimą galutinį produktą. Po vienu iš atsiųstų piešinių dailininkas paliko trumpą žinutę – „A banknote design should reflect a countries (sic) cultural or philosophical ideas, as well as securities“ („Banknotų dizainas turėtų atspindėti šalies kultūrines ar filosofines idėjas, taip pat apsaugos priemones“). Beje, jo paties eskizuose vietos apsaugos priemonėms nebuvo – kadangi Australijoje tuo metu pradėjo cirkuliuoti polimeriniai banknotai, jis manė, kad panašius pinigus galėtų išleisti ir Lietuva. 


1990 m. gegužės 31 d. laiške, rašytame Lietuvos banko valdybos pirmininkui Broniui Povilaičiui, K. Lynikas teigė, kad jo bičiulis galėtų pateikti visiškai parengtus banknotų projektus nemokamai, jaunos valstybės labui. Vis dėlto, banknotai galiausiai buvo pagaminti remiantis Lietuvos dailininkų darbu, o eskizai liko vertingu sudėtingos lito istorijos liudininkais. 


LBPM GEK 7635 Australijos centrinio banko dailininko parengti bandomieji lietuviškų pinigų eskizai. 31,3×15,3 cm. Popierius, braižyba, piešimas. Než. dailininkas, 1990 m., Australija. 


 

Pinigų muziejuje
Atnaujinta: 2021-09-16