Nors sąvoka „privati valiuta“, kurios emitentas yra ne valstybė, šiandien skamba egzotiškai, jų vis dar pasitaiko. Su viena jų susijusi ir Pinigų muziejuje saugoma varinė vieno „Laisvės dolerio“ (Liberty dollar) moneta. Apie ją šiandien ir papasakosime.
Iš pirmo žvilgsnio ji primena įprastas JAV dolerio monetas, ypač dėl averse pavaizduoto moters su karūna profilio. Vis dėlto įsižiūrėjus matyti, kad tai tikrai ne oficiali dolerio moneta – skiriasi devizas (vietoje „In God We Trust“ randame „Trust in God“), o ant reverso dailiu kursyvu išraitytas užrašas Liberty Dollar. Negana to, ten taip pat galima rasti ir interneto svetainės adresą libertydollar.org, kurio nepamatysi ant kitų dolerio monetų. Tad kas tai?
„Laisvės dolerio“ idėjos autorius – Bernardas von NotHausas. Ši spalvinga asmenybė vadovavo savo įkurtai Karališkajai Havajų monetų kalyklai (Royal Hawaiian Mint) bei įkūrė Kanapių dvasinį centrą, kuriame populiarino kanapių naudojimą dvasinių praktikų metu. Libertariškų pažiūrų Nothausas nepasitikėjo Federalinio rezervo sistema, todėl po ilgamečių savarankiškų ekonomikos ir pinigų politikos studijų įkūrė organizaciją skambiu ir kiek neįprastu pavadinimu – Nacionalinė Federalinio rezervo bei Vidaus mokesčių kodekso panaikinimo organizacija (National Organization for the Repeal of the Federal Reserve and the Internal Revenue Code). Nesunku suprasti, kad NotHauso, švelniai tariant, visiškai netenkino paskutinio šimtmečio JAV pinigų politika bei dolerio nuvertėjimas, todėl jis nusprendė kurti savo alternatyvą.
.png)
Šios monetos (taip, beje, jos nebuvo vadinamos, siekiant išvengti federalinės valdžios persekiojimo) ir banknotai apyvartoje pradėjo cirkuliuoti 1998 m. ir buvo pristatomi kaip alternatyva JAV doleriams. Skirtingai nei pastarieji, „Laisvės doleriai“ buvo padengti sidabru – iš pradžių uncija sidabro buvo verta 10 dolerių, vėliau 20, o ilgainiui, NotHauso nuomone, ji turėjo pasiekti 50 dolerių ribą. Be sidabro monetų, buvo kaldinamos ir 500 dolerių nominalo auksinės bei šio 1 dolerio vario monetos. Taip pat buvo vykdomi elektroniniai atsiskaitymai.
Jungtinių Valstijų monetų kalyklai nerimą kėlė tiek monetų panašumas į JAV dolerius, tiek ir paplitęs atsiskaitymas jomis, todėl 2006 m. ji paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Laisvės dolerių gamyba ir naudojimas atsiskaitant yra federalinis nusikaltimas. Įdomu tai, kad iš pradžių jos atstovai išsakė visiškai priešingas mintis – žinoma, kad kai kurie pareigūnai teigė, kad kol valiutos kūrėjai neteigė, kad jų produktas yra teisėta atsiskaitymo priemonė (legal tender), tol nieko problemiško nebuvo. Atsakydama Laisvės dolerio organizacija (taip dabar vadinosi NORFED) pareiškė, kad šie pinigai nėra teisėta atsiskaitymo priemonė, o viso labo skirta mainams. Šis argumentas vėliau buvo ne kartą kartojamas paties von NotHauso, jį iki šiol galima rasti dabar jau istorine tapusioje organizacijos interneto svetainėje, kurioje teigiama, kad pardavėjui atsisakius priimti pasiūlytą sidabro monetą, mokėti reikia „Federalinio rezervo banko ženklais“.
Tačiau kad ir kaip gerai organizacija jautėsi pasirengusi atremti kaltinimus, galiausiai 2007 m. ji buvo uždaryta, o pinigai bei metalai – konfiskuoti. 2011 m. von NotHausas buvo nuteistas dėl monetų, primenančių JAV dolerius, turėjimo ir pardavinėjimo. 2015 m. jis buvo paleistas. Vienas iš šios istorijos padarinių buvo tai, kad nuo to laiko JAV Baudžiamasis kodeksas aiškiai uždraudė sidabro ar kitų metalų monetas, išleistas ne vyriausybės, naudoti prekyboje.
