BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Iš Pinigų muziejaus lobyno. Adolfas Hitleris ir Lietuvos bankas

Spausdinti
2021-03-26

Visiškai neseniai Pinigų muziejus įsigijo nedidelį, bet labai unikalų eksponatą. Tai 1939 m. atvirukas su mažai kur matyta nuotrauka. Joje įmažintas Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris, besilankantis ką tik okupuotoje Klaipėdoje. 

Ko gero, šis faktas irgi stebina ne visus. Matėme ne vieną nuotrauką, ne vieną filmuotą kadrą su Vokietijos fiureriu. Vis dėlto dažniausiai rodomi vaizdai yra susiję su A. Hitlerio kelione automobiliu per Klaipėdą arba jo kalba iš Klaipėdos teatro balkono. Tačiau šioje nuotraukoje A. Hitleris užfiksuotas einantis. Maža to, fone matyti Nepriklausomos Lietuvos centrinio banko skyrius. Dar įdomiau, kad ant atviruko yra išlikęs originalus ranka rašytas tekstas su autentiškais įspūdžiais. Taigi, kodėl A. Hitleris lankėsi Klaipėdoje? Kuo ypatingas buvo Lietuvos banko skyrius? Ir kas parašyta tame atviruke?

Klaipėdos okupacija ir A. Hitleris

Įprasta Antrojo pasaulinio karo pradžią Europoje sieti su Vokietijos 1939 m. rugsėjo 1 d. įvykdytu Lenkijos užpuolimu. Tačiau sąlygos tą padaryti susidarė gerokai anksčiau, Europos valstybėms pasyviai stebint agresyvius nacių Vokietijos užsienio politikos manevrus – 1938 m. kovo 12 d. buvo okupuota Austrija, o tų pačių metų rugsėjo 30 d., pasirašius Miuncheno susitarimą (kartais dar vadinamą suokalbiu), užimtas daugiausia vokiečių gyvenamas Sudetų regionas Čekoslovakijoje. Tokiame kontekste tapo aišku, kad Trečiojo reicho žvilgsnis anksčiau ar vėliau nukryps į nuo 1923 m. Lietuvos sudėtyje buvusį, o anksčiau Vokietijos imperijai priklausiusį Klaipėdos kraštą. Būtent taip ir nutiko 1939 m. kovo 22 d. – Vokietijai pateikus ultimatumą, Lietuvos Vyriausybė, neturėdama ir negalėdama tikėtis paramos iš kitų valstybių, atidavė regioną naciams. 

Tačiau viskas tuo nesibaigė. Jau kitą dieną popiet, apie 14 val., į okupuotą Klaipėdą atvyko pats A. Hitleris. Nors jo vizitas tetruko vos kelias valandas ir buvo vainikuotas, amžininkų teigimu, neįprastai blankia, šiaip jau gana isteriškomis viešomis kalbomis garsėjusio Trečiojo reicho fiurerio kalba, išliko daug nuotraukų, kuriose A. Hitleris užfiksuotas įvairiose miesto vietose, apsuptas minių. Viena tokių nuotraukų gana greitai atsidūrė ant atvirlaiškio, rašyto kovo 31 d. Klaipėdoje. Čia A. Hitleris matomas Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus fone. 

Klaipėdos skyrius buvo vienas pirmųjų Lietuvos banko padalinių, įsteigtas 1923 m. vasario 23 d., praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Skyrius įsikūrė 1858 m. pastatytuose rūmuose, kuriuose iki tol veikė Vokietijos valstybinis bankas. Skirtingai nei kitos lietuviškos institucijos, kurios po okupacijos skubėjo kuo greičiau palikti Klaipėdos kraštą, Lietuvos bankas čia veikė dar kurį laiką, iki 1939 m. pabaigos, ir užsiėmė daugiausia skolų išieškojimu. Po to skyrius buvo pertvarkytas į Lietuvos banko agentūrą, veikusią laisvojoje ekonominėje zonoje, skirtoje Lietuvai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, čia taip pat įsikūrė „bankas“ – tik šįsyk pramogų. Pastate, kuriame bankas veikė, šiandien įsikūręs pramogų centras, kazino – „Nesė pramogų bankas“. 

Kas parašyta atviruke?

Nors šiandien žvelgiant į šią nuotrauką gali kilti įvairių minčių, akivaizdu, kad atviruką siuntusio „Michaelio šeima“ (būtent taip pasirašė adresantai) okupaciją pasitiko visiškai kitokiomis nuotaikomis nei visa Lietuva. Bainhornų šeimai į Hameliną Žemutinėje Saksonijoje adresuotame atvirlaiškyje atvirai džiūgauta dėl politinių pokyčių. 

„Memelis, 31. III. 39.
Iš visos širdies siunčiame geriausius linkėjimus iš jau išvaduoto vokiškojo Memelio. Mieloji Kristina, tu tikriausiai galvojai, kad mes tave pamiršome, bet anaiptol; dažnai [apie tave] galvojome, tačiau vis neradome laiko. O štai dabar galime patirti visus šiuos nuostabius dalykus. Kai 8 valandą ryto ėmė kaukti Celiuliozė (
turima omenyje Klaipėdos celiuliozės fabriko sirena ) ir skambėti varpai, iš susijaudinimo visi drauge galėjome tik verkti. Ir matėme mūsų Fiurerį, vos už dviejų žingsnių nuo mūsų. Ingė turi X. Dabar ji šventėje Haidekruge (dab. Šilutė), po Velykų parašys laišką. Daug vokiškų linkėjimų ir vienas heil Hitler!
Michaelio šeima“

Pinigų muziejuje