Iki europiečių atvykimo
Dar prieš atvykstant ispanams, Filipinų gyventojai jau turėjo savo pinigines vertybes – tai buvo smulkūs aukso grūdeliai, vadinami „piloncitos“, ir aukso žiedai, naudoti kaip mainų priemonė. Prekyba su Indija ir Indonezija atnešė į Filipinus sidabrinę valiutą – rupiją (vietinių vadintą „salapi“), kuri vėliau tapo pagrindu ispanų įvestam pesui.
Ispanų valdymo laikotarpis: peso gimimas
1521 m. į Filipinus atplaukė Ferdinando Magelano ekspedicija, kartu atgabendama ispanų sidabrinius pesus – tai buvo aštuonių realų vertės monetos. Šios monetos kartu su auksinėmis „onza“ monetomis tapo oficialia valiuta. Tačiau tik 1857 m. Maniloje įsteigus monetų kalyklą „Casa de Moneda de Manila“ Filipinai pradėjo kaldinti savas monetas pagal ispanų standartus.
Amerikos administracijos laikotarpis: nauji simboliai ir reikšmės
Po Ispanijos–Jungtinių Amerikos Valstijų karo Filipinai atiteko JAV. Nuo 1903 iki 1945 m. JAV kaldino monetas Filipinų poreikiams: nuo pusės centavo iki vieno peso. Kiekviena moneta turėjo simbolinę reikšmę – pavyzdžiui, centavo monetose šalia aktyvaus Majono ugnikalnio vaizduotas filipinietis kalvis simbolizavo darbo svarbą. Sidabrinėse monetose vaizduotas laisvės simbolis – kūjis ir priekalas.
Tuo laikotarpiu taip pat atsirado unikali valiuta – specialios „raupsuotųjų monetos“ Kuliono saloje, skirtos žmonėms, sergantiems raupsais. Šios monetos buvo skirtos tik šios kolonijos vidinei apyvartai.
Nepriklausomybės aušra ir pokario laikotarpis
Filipinai nepriklausomybę paskelbė 1946 m., bet monetas nepriklausoma respublika pradėjo kaldinti tik 1958 m. Naujos serijos monetos buvo nukaldintos iš naujų medžiagų, užrašams naudota anglų kalba ir išlaikytas senas dizainas – kalvis bei laisvės simbolis.
1967 m. sukūrus „Filipinų seriją“, monetose pradėta naudoti tagalų kalba, o jas puošė Filipinų nacionaliniai herojai – Lapulapu, Melchora Aquino, José Rizal ir kiti. Tai buvo didelis žingsnis nacionalinės tapatybės link.
Reformos laikai: Marcos epocha ir gamtos simbolika
1975 m., prezidento Ferdinando Marcoso laikais, pradėta kaldinti „Ang Bagong Lipunan“ (naujosios visuomenės) serija. Joje atsirado unikalių formų monetų – pavyzdžiui, kvadratinė 1 sentimo moneta.
1983 m. pradėta „Flora and Fauna“ (liet. flora ir fauna) serija, kuri šalia herojų vaizdavo ir Filipinų gamtos simbolius – retus augalus bei gyvūnus, tarp jų – Filipinų erelį ir tamaravą (liet. Mindorinis buivolas).
Šiuolaikinės monetos: modernumas ir saugumas
1995 m. Filipinai pradėjo naudoti „BSP“ (Bangko Sentral ng Pilipinas) serijos monetas, kurios pažymėtos nauju centrinio banko logotipu. Vienas iš svarbiausių pasikeitimų – 10 peso banknotas buvo pakeistas dvispalve dvimetale moneta. Dėl monetų klastojimo centrinis bankas pradėjo naudoti papildomas saugumo priemones ir skatino gyventojus aktyviai naudoti smulkias monetas.
2018 m. pristatyta „New Generation Currency“(liet. naujosios kartos valiuta) serija išsiskiria šiuolaikišku dizainu. Kiekvieną monetą puošia ne tik nacionalinio herojaus atvaizdas, bet ir augaliniai motyvai – nuo waling-waling orchidėjos iki mangkono medžio. 20 pesų moneta, pristatyta 2019 m., buvo sukurta siekiant pakeisti greitai susidėvinčius banknotus – šios monetos apyvartoje turėtų būti naudojamos net iki 15 metų.
Filipinų monetos – tai ne tik piniginės vertės vienetai, bet ir šalies istorijos fragmentai. Nuo senovinių auksinių žiedų iki pažangių, modernių monetų su saugumo elementais – kiekviena jų pasakoja unikalią istoriją apie Filipinų žmones, jų kovą dėl laisvės, orumo ir tautinės tapatybės.
