Jo muzikinės šaknys įvairios: bliuzas, regtaimas, afroamerikietiška darbo ir religinė muzika bei europietiškos harmonijos elementai. Džiazas – ne tik muzikos žanras, bet ir gyva, nuolat kintanti meno forma, kurioje svarbiausia yra improvizacija, emocija ir atlikėjo individualumas.
Džiazo išskirtinumas slypi ritme ir improvizacijoje. Vienas pagrindinių jo bruožų – sinkopinis ritmas, poliritmija, taip pat ekspresyvi melodika ir laisvas harmonijos interpretavimas. Atlikėjai dažnai improvizuoja, niekada tiksliai nekartodami tos pačios kompozicijos, o jų kūrybinės išraiškos būdas priklauso nuo nuotaikos, patirties ir ryšio su auditorija. Tai muzikos forma, kuriai būdingas neįprastas skambesys, emocionalumas, o improvizacija tampa neatsiejama muzikavimo dalimi.
Džiazo raida vyko keletu etapų. Pradiniame etape dominavo tradicinis džiazas (1900–1940), kurio pagrindą sudarė Naujojo Orleano ir Čikagos stiliai. Naujojo Orleano džiazas buvo paremtas liaudies melodijų improvizacijomis, maršams būdingais ritmais ir kolektyvine muzika. Čikagos stilius – tai šokiams pritaikytas džiazas, išsiskiriantis solinių partijų svarba. Vėliau sekė modernusis džiazas (1940–1960), kai atsirado bibopas – sudėtinga, greito tempo muzika, skirta ne šokiams, o intelektualiam klausymuisi. Šiame etape džiazas tapo tikru menu, reikalaujančiu klausymosi, suvokimo ir net pasirengimo. Galiausiai atsirado avangardinis džiazas (nuo 1960 m.), kuris dar labiau išplėtė džiazo ribas, pasitelkdamas įvairių muzikinių stilių sintezę.
Džiazas yra vienas ryškiausių Amerikos kultūrinės tapatybėssimbolių, tačiau jo įtaka peržengė žemynų ribas. Tai įrodo 2010 m. Armėnijoje išleista 1000 dramų nominalo moneta, skirta džiazo muzikai. Ši moneta nukaldinta iš sidabro (925 prabos), sveria 28,28 g ir yra 38,61 mm skersmens. Jos reverse – stilizuoti džiazo instrumentai ir natos, centre – užrašas „JAZZ“ bei armėniškas vertimas „ՋԱԶ“. Aversas puošiamas šalies pavadinimu armėnų ir lotynų kalbomis bei vertės užrašu „1000 dramų“. Monetos dizainą sukūrė Edvardas Kurghinyanas, nukaldinta Vokietijoje, B. H. Mayer Kunstprägeanstalt kalykloje.
Lenkijos 10 zlotų moneta (2010) skirta žymiausiam lenkų džiazo muzikantui Krzysztofui Komedai, vienam iš europinio džiazo pionierių. Kvadratinėje sidabro monetoje pavaizduotas Komedą, jo kūrinys Astigmatic, užrašas „Polish jazz“. Tai išskirtinis pagarbos ženklas menininkui, kuris sujungė europietišką melancholiją ir džiazo improvizacijas.
Čekijos 200 kronų moneta (2017) pagerbia Josefą Kainarą, poezijos kūrėją, vertėją, dainininką ir džiazo mylėtoją. Nors Kainaras labiausiai žinomas kaip literatas, jo kūryboje dažnai atsispindėjo džiazinės temos. Ant monetos – jo portretas, kūrybinės frazės ir muzikos motyvai. Tai rodo, kad džiazas paveikė ne tik muziką, bet ir kitas meno šakas, kaip antai poeziją ir teatrą.
JAV 25 centų moneta (2024), išleista Amerikos moterų serijoje, skirta Celia Cruz – garsiai salsos ir džiazo atlikėjai, dar vadinamai „Salsos karaliene“. Nors tai ne grynai džiazui skirta moneta, Celia Cruz atliko ir džiazinius kūrinius, o jos pasirodymuose vyravo džiazinis vokalo stilius bei improvizacija. Monetos reverse – jos portretas, šūkis „¡Azúcar!“ ir energinga scena, įkūnijanti muzikos gyvybingumą.
Šios monetos rodo, kad džiazas yra daugiau nei muzikos žanras – tai pasaulinė kultūros kalba, įkvepianti kurti, jungti skirtingas tautas ir palikti pėdsaką istorijoje. Monetų dizainas, jų meninė išraiška bei simbolika atskleidžia šio žanro dinamiką ir reikšmę. Kiekviena tokia moneta – tai miniatiūrinis paminklas džiazo palikimui.
