Černobylio avarija įvyko bandymo metu, kai buvo siekiama patikrinti reaktoriaus gebėjimą savaime vėsinti branduolinius procesus nutrūkus elektros tiekimui. Deja, netinkami inžineriniai sprendimai, blogas saugos kultūros lygis ir ydingas reaktoriaus dizainas sukėlė nekontroliuojamą reakciją, sprogimą ir po to kilusį gaisrą. Į atmosferą pateko didžiulis kiekis radioaktyvių medžiagų, tarp jų – jodas-131 ir cezis-137. Avarijos pasekmės buvo katastrofiškos – daugiau kaip 500 tūkst. žmonių buvo įtraukti į likvidavimo darbus, apie 350 tūkst. gyventojų turėjo palikti užterštas zonas, o ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip skydliaukės vėžys, pasireiškė dešimtims tūkstančių žmonių.
Nepaisant siaubingų padarinių, Černobylio avarija atskleidė ir žmogiškojo pasiaukojimo didybę. Daugybė ugniagesių, inžinierių, medikų ir kitų specialistų rizikavo savo gyvybėmis, o kai kurie jas net ir prarado, kad sustabdytų radioaktyvių medžiagų plitimą ir apsaugotų milijonus žmonių. Būtent šis didvyriškumas ir atsakomybės jausmas tapo įkvėpimu 1996 m. išleisti proginę monetą, skirtą katastrofos dešimtmečiui paminėti.
Minėtoji moneta, kurios vertė siekė 200 000 karbovancų, buvo išleista kaip neapyvartinė, skirta tik kolekcionavimui. Ji pagaminta iš vario ir nikelio lydinio, sveria 14,35 g, 33 mm skersmens. Monetos aversas papuoštas mažuoju Ukrainos valstybiniu herbu, apsuptu putino šakų. Monetos išleidimo metai – 1996 – nurodyti virš herbo, o apačioje iškaldinta jos vertė bei užrašas „Україна“.
Kur kas išraiškingesnis savo simbolika monetos reversas. Jame vaizduojamas varpas su įrašu „ЧОРНОБИЛЬ“, po kuriuo nurodyti metai „1986–1996“. Šalia varpo pavaizduotos penkios skrendančios gervės simbolizuoja sielas tų, kurie žuvo ar nukentėjo nuo katastrofos. Gervės, tradiciškai laikomos sielų pernešėjomis slaviškoje mitologijoje, čia įgauna gilų metaforinį krūvį. Monetos pakraštyje iškalti žodžiai „ТРАГЕДІЯ·ПОДВИГ·ЗАСТЕРЕЖЕННЯ“ (Tragedija. Žygdarbis. Įspėjimas.). Šie trys žodžiai apima visą Černobylio katastrofos reikšmių spektrą – nuo skausmo iki heroizmo ir pamokos ateičiai.
Monetos dizaineriai, Oleksandr Ivakhnenko ir Serhii Minenok, kartu su gravere Mária Poldaufová sugebėjo perteikti tiek istorinį įvykio tikslumą, tiek emocinį gilumą. Varpo simbolis primena gedulo varpą, skambantį už žuvusiuosius, o kartu ir šaukiantį mus budėti – neleisti pasikartoti tokioms nelaimėms. Monetos paskirtis yra ne tik įamžinti įvykį, bet ir skleisti žinią apie būtinybę atsakingai elgtis su branduoline energija.
Svarbu pabrėžti, kad ši moneta taip pat turi ir edukacinę funkciją. Ji padeda išsaugoti kolektyvinę atmintį, primindama apie katastrofą, jos priežastis ir padarinius. Kartu ji skatina diskusijas apie saugumą, atsakomybę, ekologiją ir žmonių teisę į informaciją. Ne mažiau svarbu tai, kad tokios monetos tampa neatsiejama kultūrinio paveldo dalimi – jos liudija ne tik istorinius faktus, bet ir tautos vertybes bei atminties kultūrą.
