Azorų pinigų sistema atsirado iš praktinio poreikio. Būdamos svarbus transatlantinės prekybos taškas, salos buvo dažnai lankomos įvairių šalių laivų, kurie su savimi atsiveždavo įvairių pasaulio šalių – Ispanijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos ir kitų – valiutų. Ilgą laiką vietiniai gyventojai buvo priklausomi nuo šių „keliaujančių“ pinigų, kol galiausiai Azorų ir Madeiros gyventojai susivienijo ir iš centrinės valdžios ėmė reikalauti nuosavos valiutos.
Taip atsirado Azorų realas, kuris buvo apie 25 proc. mažesnės vertės nei žemyninės Portugalijos realas. Tai leido užsiimti prekyba geresnėmis sąlygomis ir mokėti mažesnius mokesčius centrinei valdžiai.
Pirmosios Azorų monetos buvo nukaldintos dar XVIII a. pabaigoje. Jos buvo gaminamos iš vario ir sidabro, kuris dažnai būdavo gaunamas iš įvairiausių ir netikėčiausių vietų.
1829 m. Terseiros saloje buvo išleistos 80 realų monetos, pagamintos iš patrankų ar varpų metalo.
Monetų nominalai ir forma dažnai keitėsi, o kai kurioms net buvo suteikiami papildomi ženklai – pvz., ant įvežtinių užsienio monetų buvo dedami kontrasignacijos ženklai – Azorų salos spaudai.
Banknotai Azoruose pasirodė šiek tiek vėliau – 1876 m. Iš pradžių juos pradėjo leisti Portugalijos bankas, o nuo 1895 m. – vietinės Azorų agentūros. Jos išleido 5 000, 10 000, 20 000 ir net 50 000 realų nominalų banknotus.
XIX a. pabaigoje Portugalijos vyriausybė ne kartą bandė suvienodinti Azorų ir žemyninę valiutą. Vis dėlto kiekvienas toks mėginimas sulaukdavo ryžtingo vietinių gyventojų ir jų atstovų pasipriešinimo. Vienas įsimintiniausių atvejų įvyko 1879 m., kai Madeira priėmė pasiūlymą atsisakyti savo valiutos. Azorų gyventojai, bijodami mokesčių padidėjimo, sukilo prieš tai. San Migelio saloje kilo protestai – gyventojai bijojo, kad naujoji valiuta reikš socialinę ir ekonominę pražūtį.
Galutinis Azorų valiutos panaikinimas įvyko 1931 m. birželio 2 d., kai tuometis finansų ministras António de Oliveira Salazar išleido dekretą, kuriuo buvo įtvirtinta valiutos unifikacija. Šis įstatymas nebuvo palankiai sutiktas, tačiau buvo įgyvendintas kartu su papildomomis priemonėmis: gyventojams buvo sumažinti mokesčiai ir pasiūlytos kompensacijos.
Nuo tada Azorų salos tapo visiškai integruotos į Portugalijos pinigų sistemą, o 2002 m. kartu su visa šalimi perėjo prie euro valiutos. Šiandien salose cirkuliuoja tie patys eurų banknotai ir monetos kaip ir visoje euro zonoje.
Inžinierius ir istorikas António Miguel Trigueiros, kelis dešimtmečius tyrinėjęs Azorų istoriją, siūlo atgaivinti Azorų pinigų paveldą, bet ne grįžtant prie atskiros valiutos, o leidžiant progines eurų monetas ir taip įamžinant šį unikalų regioną. Pasak jo, tokios monetos galėtų tapti meniniu objektu, o ne ekonominiu įrankiu.
Azorų pinigų istorija – tai ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė epopėja, apimanti regiono tapatybės paieškas, pasipriešinimą centralizacijai. Nuo patrankų metalo monetų iki euro – tai istorija, verta atminimo ir įamžinimo.
