Atsisveikinimas su centu: JAV nutraukia 1 cento monetos gamybą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė nutraukti 1 cento monetos gamybą, motyvuodamas tuo, kad jos gamybos išlaidos viršija nominalią vertę. Šis sprendimas buvo priimtas po dešimtmečius trukusių diskusijų dėl cento naudingumo ir ekonominio pagrįstumo.

Šiuo metu apyvartoje yra apie 114 milijardų centų, kas sudaro 1,14 milijardo dolerių arba tik 0,006 % visų JAV pinigų. Ekonomistai teigia, kad šio nominalo atsisakymo poveikis bus minimalus, tačiau pereinamasis laikotarpis gali užtrukti dešimtmečius. Nepaisant to, kai kurie ekspertai įspėja apie galimas infliacijos ir kainodaros pokyčių pasekmes.

Cento gamyba buvo neefektyvi

D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pabrėžė, kad centų gamyba kainuoja daugiau nei jų nominali vertė. „Per ilgus metus JAV gamino centus, kurie mums kainuoja daugiau nei 3 centus už vienetą. Tai – neįtikėtinas švaistymas!“ – rašė prezidentas.

Pagal naujausią JAV Monetų kalyklos metinę ataskaitą, vieno cento gamyba kainuoja 3,7 cento. Didžiąją dalį šios sumos sudaro gamybos išlaidos (3 centai) ir administracinės bei platinimo išlaidos (0,7 cento). Tačiau dar didesnė problema kyla dėl to, kad nikelio monetos gamyba yra dar brangesnė – vienas 5 centų nominalo pinigas kainuoja net 13,8 cento.

Didesnis nikelio poreikis gali sukelti papildomų nuostolių

Jei centas bus visiškai išimtas iš apyvartos, reikės kaldinti daugiau nikelio monetų, kurios jau dabar yra finansiškai nuostolingos. Amerikiečių organizacija „Americans for Common Cents“, kurią iš dalies finansuoja bendrovė „Artazn“ – pagrindinė centų ruošinių tiekėja – įspėja, kad be centų smulkiųjų atsiskaitymų grandinėje gali prireikti daugiau nikelio, kas tik dar labiau didins valstybės išlaidas.

2024 metais JAV Monetų kalykla nukaldino 3,2 milijardo centų, tačiau tik 202 milijonus nikelių – 86 % mažiau nei ankstesniais metais. Jei centų atsisakymas padidintų nikelio poreikį iki 2–2,5 milijardo vienetų per metus, šios monetos gamyba vien tik 2025 metais galėtų kainuoti papildomus 78 milijonus dolerių.

Kodėl vis dėlto verta atsisakyti cento?

Nepaisant galimų papildomų išlaidų, egzistuoja argumentų už cento atsisakymą. Nacionalinė kasdieninių  prekių parduotuvių asociacija palaiko šį sprendimą, nes be centų atsiskaitymai grynaisiais vyksta greičiau.

Kanada savo centus nustojo kaldinti dar 2012 metais, o 2013 m. galutinai išėmė juos iš apyvartos. Ekspertai mano, kad JAV gali sėkmingai pasekti jų pavyzdžiu, nors visiškas centų pašalinimas iš rinkos reikalautų Kongreso sprendimo.

Kitas argumentas – daugelis centų niekada negrįžta į apyvartą. Jie kaupiasi stalčiuose, monetų kolekcijose arba tiesiog iškrenta ant žemės, kur dažnai lieka nepastebėti. Vis dažniau ir 5 centų monetos atsiduria smulkiųjų pinigų dėžutėse, kas rodo, jog ir jos gali netekti reikšmės ateityje.

Kokia ateitis laukia JAV monetų sistemos?

Kol kas neaišku, kaip greitai JAV galėtų visiškai atsisakyti centų, tačiau ekonomistai spėja, kad procesas gali užtrukti metų metus. Didėjant metalų kainoms, vyriausybei teks svarstyti ir kitų monetų gamybos kaštus bei ieškoti naujų sprendimų, kaip efektyviau valdyti grynųjų pinigų apyvartą.

Ar centas taps praeities simboliu, priklausys nuo ekonominių skaičiavimų ir politinių sprendimų. Tačiau viena aišku – JAV pinigų sistema išgyvena svarbius pokyčius, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek verslui, tiek kasdieniams vartotojams.