Kovo 22 d. dieną prieš 149 metus, 1868 metais, gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta – Vydūnas. Šio iškilaus, nors Lietuvoje ko gero iki galo ir neįvertinto, žmogaus portretas puikavosi ant 200 litų banknoto. Kas toks buvo Vydūnas ir kokia jo vaizdavimo istorija?
Kas buvo Vydūnas?
Vilhelmas Storosta gimė Jonaičiuose, Šilutės rajone (tuometinėje Prūsijos Karalystėje arba Mažojoje Lietuvoje) 1868 metais. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją studijavo Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose, mokėsi filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslų, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbų, o 1888 – 1892 m. Kintuose jau pats mokė lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijos, istorijos ir kūno kultūros. Jis buvo nepailstantis kovotojas už lietuvių teises ir kalbą Mažojoje Lietuvoje. 1895 m. įkūrė Tilžės giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo. Liedo ir redagavo žurnalus bei laikraščius, juose kėlė filosofines žmogaus būties problemas, aiškino žmogiškumo esmę, pagrįstą savimone bei intuicija, jautrumu gėriui ir grožiui. Savo filosofinėmis nuostatomis vadovavosi ir kultūrinėje veikloje, pagal jas kūrė savitą pasyvaus pasipriešinimo germanizacijai taktiką. Vydūnas sukūrė dramos veikalų, kurie buvo statomi Lietuvos teatruose.
Vydūnas buvo vienas unikaliausių Lietuvos filosofų, reikšmingų net Europos mastu. Žmogus taip pat buvo unikalus. Nuo mažumės V. Storostas buvo paveldėjęs džiovą, bet ją įveikė asketišku gyvenimo būdu. Būdamas septyniolikos tapo vegetaru, užsiėmė joga, bėgiojo, grojo arfa, o 80 – ties vis dar važinėjo dviračiu, čiuožė pačiūžomis ir bėgiojo.
1938 m. artėjant rašytojo 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio mąsto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas. 1940 m. net buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu. 1944 m. su Tilžės gyventojais evakuotas Vokietijos gilumon. Nuo 1946 m. gyveno Detmolde. Ten 1953 metais ir mirė.
Vydūnas galėjo būti ant dešimties litų banknoto?
Dar 1990 metais Lietuva ėmė rūpintis būsimais lietuviškais pinigais. Keletas dailininkų skubiai kūrė banknotų dizainą. Pasirinkta Prancūzijos „François-Charles Oberthür” spaustuvė. Buvo net išsiųsti banknotų projektai Tačiau po keleto dienų nutiko netikėtas dalykas. Viskas staiga nutrūko. Mat Prancūzijos bankas atsisakė teikti kreditą lietuviškų banknotų spausdinimui. Manoma, kad taip galėjo nutikti dėl politinių priežasčių. Jeigu konkrečiau – dėl Sovietų sąjungos vadovybės spaudimo Prancūzijos vyriausybei. Sutartis nebuvo pasirašyta, o Pirmųjų popierinių litų projektai liko Prancūzijoje Lietuvai jie sugrąžinti tik prabėgus 7-eriems metams, taigi, 1997-aisiais. Dabar šie banknotų projektai eksponuojamas Pinigų muziejuje. . Tarp projektų buvo ir dailininko Alvydo Mandeikos sukurtas 10 litų banknoto projektas, kurio averse – Vydūno portretas, o reverse pavaizduotas Klaipėdos uosto vaizdas. Tiesa, ir Lietuvoje į banknotą, ypatingai reversą, žiūrėta skeptiškai, todėl autorius ieškojo ir kitų variantų susijusių su Mažąja Lietuva, buvo siūlyta: žvejo sodyba, krikštai ir pan. Visgi projektai netiko ir 10 litų banknoto kūrimas perduotas Gintaras Jonaičiui.
Vydūnas ant apyvartoje buvusių litų.
Litas Lietuvoje apyvartoje pasirodė 1993 metais. Metams bėgant ir įsitvirtinant saviems pinigams, gerėjant ekonominei situacijai atsirado būtinybė turėti didesnių nominalų banknotų. Iki 1997 m. apyvartoje didžiausio nominalo banknotas buvo 100 litų. Nuspręsta išleisti ir 200 litų banknotą. Autoriumi buvo pasirinktas Rytis Valantinas, jau kūręs 100 litų banknotą ir sukaupęs tam tikrą patirtį. Prisimintas Vydūnas ir nuspręsta, kad ant 200 litų banknoto bus Vydūno portretas.
Kuriant projektą, reverso problema vėl iškilo. Autorius ieškojo tinkamo vaizdo Klaipėdos kraštui, Mažajai Lietuvai reprezentuoti. Buvo mąstoma vaizduoti miestą, uosto pramonę, o galbūt perteikti Vydūno filosofiją. Apsistota prie apibendrinančio simbolio – švyturio. Taip ant banknoto atsidūrė Klaipėdos molas su švyturiu. Baltijos jūros ir lietuvių meilės jūrai simbolis.
Vos pasirodžius banknotui, reverso vaizdas sulaukė atgarsio, kad ne iš tos pusės į molą plakasi bangos, ne ten šviečia švyturys, jūra nerami, o dangus monotoniškas ir pan. Šiuo atveju dailininkui daug svarbiau buvo bendra banknoto kompozicijos logika, o natūra, enciklopedinis tikslumas jam rūpėjo mažiausiai. Čia jūra ir švyturys - simboliai, reiškiantys lietuviškus sentimentus jūrai, o ne peizažas, tiksliai nupieštas iš tam tikro taško.
Įdomu ir tai, kad tai jau buvo antrasis litų banknotas, kuriame buvo pavaizduota šėlstanti jūra (taip pat kaip ir 10 litų banknotas, kuriame Atlanto banga, grasinanti pasiglemžti „Lituanicą“). Joks kitas motyvas nenusipelnė tokio dailininkų dėmesio.
Beje, 200 litų tai nėra vienintelis pinigas, ant kurio buvo pavaizduotas Klaipėdos švyturys. Šio švyturio atvaizdą galėjome matyti ant XX a. 3 deš. leistų Klaipėdos pinigų. Klaipėdos kraštas tuo metu buvo pavestas administruoti Prancūzijai. Karinė valdžia savo tarnautojams algas mokėjo frankais, o atsiskaitymams su vietos gyventojais 1922 m. vasario 22 d. data išleido laikinuosius notgeldus – markes. Ant jų galėjome matyti Klaipėdos krašto vaizdus, o ant 10 markių banknoto ir Klaipėdos švyturį.
Komisijoje svarstant Vydūno portreto ikonografiją, iškilo klausimas, kokį rašytojo portretą pasirinkti - tarpukario Lietuvos visuomenei gerai pažįstamą, dar jauną, žvelgiantį iš laikraščių ir žurnalų fotokronikos puslapių ir dar gerai atmenamą dažnam vyresnės kartos inteligentui, ar jau pasenusį ir pražilusį, nuvargintą karo sunkumų, fotografuotą Vokietijoje keleri metai prieš mirtį. Nugalėjo nuomonė, kad banknote Vydūnas turi būti vaizduojamas toks, koks jis buvo paskutiniais savo gyvenimo metais.
Charakteringas portreto elementas - visiškai balta rašytojo barzda ir plaukai, portretas tapo šviesesnis ir ryškesnis. Įdomu tai, kad šviesus portretas sudaro daugiau kliūčių klastotojams.
Banknotą spausdino Giesecke & Devrient GmbH spaustuvė, o 200 litų banknotas su Vydūno portretu ypatingas įdomus ir tuo, kad tai buvo pirmas lietuviškas banknotas, kuriame įdiegta metalizuota holograminė juostelė, savo paslaptingu daugiaspalviu spindesiu išskyrusi šį pinigą iš kitų. Ultravioletinėje šviesoje reverse išryškėja dar vienas įspūdingas apsaugos požymis - švyti švyturio spindulių pluoštas, jo atspindys matyti ir ant molo.
Vydūnas ant eurų monetos
2015 m. Lietuvoje įvestas euras, litų monetos ir banknotai buvo išimti iš apyvartos, tapo numizmatine vertybe. Toks pats ir 200 litų su Vydūnu banknoto likimas. Vis dėlto Vydūno portretą ant pinigo dar turėjome galimybę išvysti. Tai nutiko 2018 m., kai buvo minimas ne tik Lietuvos šimtmetis, bet ir Vydūno 150 metų jubiliejus. Ta proga Lietuvos bankas išleido 20 eurų sidabro kolekcinę monetą.
