Ar pinigai auga ant medžių?

Visi esame girdėję posakį „pinigai ant medžių neauga“. Jis mus moko vertinti sunkiai uždirbtus pinigus ir nešvaistyti jų lengvabūdiškai. Tačiau, jei žiūrėtume į pinigus istoriškai, kaip į materialius daiktus, galėtume sakyti, kad pinigai su medžiais susiję tiesiogiai: mediena ir jos produktai ilgus amžius buvo neatsiejama pinigų gamybos dalis.

Banknotai 

Vieni pirmųjų pasaulio popierinių pinigų buvo pagaminti XIV a. Kinijoje, valdant imperatoriui Hung Vu (1368–1398). Jie buvo atspausdinti ant popieriaus, pagaminto iš šilkmedžio pluošto. Šie banknotai pakeitė sunkius metalinius pinigus, kuriuos buvo nepatogu nešioti dideliais kiekiais.

Anglijos banko kieme Londone pirmuosius popierinius pinigus mena keturi šilkmedžiai – jie simbolizuoja popierinių pinigų atsiradimą. Be to, šie medžiai praktiški – jų šaknys auga horizontaliai, todėl jie puikiai tinka auginti kiemuose, kuriuose dirvos sluoksnis yra seklus.

Pinigai ir gamtiniai ištekliai

Popieriniai pinigai, knygos, pašto ženklai – viskas yra iš medienos. Popieriaus gamyba iš medžių pluošto buvo revoliucija informacijos sklaidoje ir pinigų apyvartoje. Senovės egiptiečiai naudojo papirusą, pagamintą iš meldų, o vėliau, ypač nuo XVI a., spausdinimo pramonė vis labiau priklausė nuo medienos plaušo pagrindu gaminamo popieriaus.

Vis dėlto ne visi popieriniai pinigai yra vienodi. Pavyzdžiui, XVIII a. Amerikos žemyne banknotai buvo gaminami iš lino pluošto ir išsilaikė daug geriau nei pigi, iš medienos pluošto pagaminta XIX a. valiuta, kuri ilgainiui išdžiūvo ir tapo trapi.

Šiandien mūsų pinigai eurai yra gaminami iš šimtaprocentinės medvilnės pluošto.

Nors popieriniai pinigai su medžiais susiję tiesiogiai, esama ir kitų medinių numizmatikos objektų. Pavyzdžiui, viduramžiais Anglijoje naudoti „tally sticks“ – iš medienos pagaminti apskaitos pagaliukai. Jie naudoti kaip skolos rašteliai ar net mokėjimo priemonės. Tokios lazdos netgi buvo perduodamos kaip skolos sumokėjimo garantija.

Kita įdomi kolekcininkų vertinama kategorija – mediniai medaliai ir simboliniai pinigai. Kai kurios atminimo monetos ir net XX a. pr. „mediniai centai“ buvo gaminami iš suspaustos medienos. Bene labiausiai paplitę yra mediniai nikeliai, kurie pradėti gaminti JAV Didžiosios depresijos laikais kaip reklaminiai suvenyrai arba laikina mokėjimo priemonė.

Ar vis dėlto pinigai ant medžių auga?

Tiesiogine prasme pinigai ant medžių neauga, tačiau be medžių būtų sunku įsivaizduoti pinigų istoriją. Popieriniai pinigai, istoriniai apskaitos metodai, net kai kurios monetos ar suvenyriniai banknotai turi šaknis gamtoje. Taigi, nors posakis apie neaugantį ant medžių turtą moko finansinio atsakingumo, jis taip pat primena apie šimtmečiais besitęsiantį gamtos ir ekonomikos ryšį.

Todėl, nors pinigų nuo medžio šakos negalime nusiskinti, verta nepamiršti, kad be šių augalų pasaulis, kuriame gyvename, atrodytų visiškai kitaip. Mediena ne tik leido žmonijai plėtoti raštiją, bet ir prisidėjo prie finansų sistemos evoliucijos, kuri tęsiasi iki šių dienų.