Gruodžio 16 d., trečiadienį, Pinigų muziejuje įvyko antroji paskaita iš paskaitų ciklo 3X3. Valdybos nario patarėjas Titas Budrys papasakojo, ką veikia Lietuvos bankas, kokie pokyčiai įvyko Lietuvai tapus euro zonos nare, atsakė į klausytojų, kurių šįkart susirinko tikrai daug, klausimus.
Paskaitų ciklas tęsiasi ir toliau, kita paskaita įvyks jau kitų metų sausio 20 dieną, pasakosime apie Lietuvos banko istoriją.
O šįkart, visiems nebuvusiems, pateikiame 10 svarbiausių dalykų, apie kuriuos buvo papasakota vakar.
- Lietuvos bankas (LB) yra centrinis šalies bankas, kuris (dabar jau ir kartu su Europos Centriniu banku arba ECB) vykdo Lietuvos pinigų politiką, kurios pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas, o netiesioginis tikslas – ekonomikos augimas ir finansinis šalies stabilumas.
- Pinigų politikos priemonės yra: grynųjų pinigų kiekio apyvartoje kontroliavimas (daro įtaką infliacijai), palūkanų normos (kurios daro įtaką bankų palūkanoms verslui ir gyventojams), valiutos kurso kontroliavimas (daro įtaką importui ir eksportui), pinigų spausdinimas (daro įtaką infliacijai, bankų palūkanoms, investicijoms).
- Lietuvoje ilgą laiką (iki šių metų) vyravo fiksuoto lito tradicija. 1994 m. litas susietas su doleriu, o nuo 2002 m. su euru. Fiksuotas kursas tokioje mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai augti. Lietuva visą laiką išlaikė fiksuotą kursą be svyravimų.
- „Eurosistema“ yra euro zonos pinigų politikos institucija apimanti Europos centrinį banką ir 19 europos sąjungos valstybių narių, kurių valiuta – euras. Pagrindinė „Eurosistemos“ misija – kainų stabilumas (siekiamas vidutinis 2 proc. Infliacijos išlaikymas), o uždaviniai: pinigų politika, užsienio valiutos operacijos, mokėjimo sistemos sklandaus veikimo skatinimas ir oficialiųjų užsienio atsargų laikymas ir valdymas. Lietuva yra lygiavertis partneris „Eurosistemoje“ turintis vieną lygiaverti balsą sprendimų priėmimuose.
- LB valdo beveik 4 mlrd. eurų vertės finansinį turą, kuris yra investuojamas vadovaujantis saugumo, likvidumo ir pelningumo principais. 90 proc. Turto sudaro eurai ir užsienio valiuta, kitą dalį sudaro auksas (Lietuva jo turi 5,8 t). Finansinio turto paskirtis yra užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas sėkmingai vykdyti pinigų politiką, užtikrinti LB finansinį nepriklausomumą ir sudaryti prielaidas šaliai lengviau atlaikyti ekonominius finansinius sukrėtimus.
- LB vykdo mokėjimo sistemų iniciatyvas: būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelis (nuo 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos bus galima naudotis būtiniausiomis paslaugomis už reguliuojamą mėnesio kainą), SEPA (nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuva prisijungia prie SEPA, gyventojams pakaks vienos sąskaitos mokėjimais eurais atlikti ir gauti visoje ES), saugūs mokėjimai internetu (stiprinama sukčiavimų prevencija, siūlomos augesnės alternatyvos).
- LB nuo 2015 m. sausio 1 d. tapęs Eurosistemos dalimi, kartu su 18 jai priklausančių nacionalinių centrinių bankų išleidžia į apyvartą ir iš jos išima eurų banknotus ir monetas. LB rūpinasi šaliai reikalingų eurų banknotų gamyba. Banknotai spausdinami tik ECB akredituotose spaustuvėse, eurų monetos kalamos UAB Lietuvos monetų kalykloje.
- LB kartu su ECB prižiūri finansų rinkos dalyvius (bankus, draudimo įmones, kredito unijas ir kt.). 3 didžiausių bankų (SEB, DNB ir SWEDBANK) priežiūrą perima ECB, tačiau pasikliauja LB darbuotojais, ištekliais ir patirtimi. Už kitų bankų priežiūrą ir toliau atsakingas LB. Lietuva turi balso teisę ECB priežiūros valdyboje ir balsuoja dėl sprendimų, susijusių su visais kitais euro zonos bankas.
- Lietuvos bankas vykdo ir švietimo funkcijas (Pinigų muziejus ir internetinis portalas pinigubite.lt), stengiasi didinti finansinį raštingumą.
- LB taip pat vykdo patariamąsias funkcijas (konsultuoja ir konsultuojasi su ECB), rengia statistiką, vykdo tarptautinį bendradarbiavimą ne su euro sistemos šalimis.
