Antanas Žmuidzinavičius ir Lietuvos bankas

Antanas Žmuidzinavičius yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės ir kultūros asmenybių. Jis ne tik prisidėjo prie tautinio meno plėtros, bet ir aktyviai dalyvavo kuriant valstybės simbolius ir finansų sistemą. Jo indėlis kuriant pirmuosius nepriklausomos Lietuvos pinigus ir banknotus liudija šios asmenybės svarbą ne tik menui, bet ir ekonomikai.

A. Žmuidzinavičius gimė 1876 m. Seirijuose, Lazdijų rajone. Dailės mokslus krimto Varšuvoje, Sankt Peterburge, Paryžiuje ir Miunchene. Grįžęs į Lietuvą, aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, organizavo parodas, vadovavo Lietuvių dailės draugijai ir prisidėjo prie tautinės tapatybės stiprinimo.

Vienas svarbiausių jo veiklos barų – dalyvavimas kuriant Lietuvos trispalvę. 1917 m. jis pateikė žalios ir raudonos spalvų vėliavos projektą, kuris vėliau buvo papildytas geltona spalva ir tapo dabartinės Lietuvos vėliavos pirmtaku. A. Žmuidzinavičius taip pat prisidėjo kuriant Vyčio atvaizdą, kuris vėliau buvo naudojamas tiek ant valstybinių dokumentų, tiek ant pirmųjų laikraščių bei pinigų.
Lietuvos pinigai ir banknotų meninė vizija

Paskelbus nepriklausomybę, Lietuva susidūrė su savų pinigų klausimu. Iki 1922 m., kai buvo įvestas litas, Lietuvoje cirkuliavo vokiškos ostmarkės, pervadintos auksinais. Dar 1919 m. buvo svarstomas naujų pinigų – muštinių – įvedimo klausimas, ir A. Žmuidzinavičius sukūrė šių pinigų dizainą. Vėliau šios idėjos buvo atsisakyta, Lietuva pasirinko litą.

1922 m. spalio 2 d. pasirodė pirmieji litai, spausdinti Vokietijoje. Jie buvo sukurti skubotai, todėl meninė dalis buvo gana paprasta. Vis dėlto Vytis, vaizduojamas ant šių banknotų, labai priminė A. Žmuidzinavičiaus kurtą Vyčio variantą. Tai leidžia manyti, kad dailininkas bent iš dalies prisidėjo prie pirmųjų litų banknotų meninio sprendimo.

Vėliau Lietuvos bankas pradėjo leisti naujas, kokybiškesnes banknotų serijas, kurioms kurti buvo pasitelkiami geriausi to meto Lietuvos dailininkai. Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių – 1927 m. 10 litų banknotas, kurį sukūrė A. Žmuidzinavičius. Banknotui buvo siekiama suteikti lietuvišką dvasią, todėl dailininkas pasirinko vaizduoti lietuvišką kaimo sodybą. Tam jis naudojo garsaus tekstilininko Antano Tamošaičio sodybos nuotrauką. Banknote pavaizduotas žmogus, sėjantis grūdus, yra A. Tamošaičio brolis. Jis įamžintas kaip lietuviško kaimo darbštumo simbolis.

Dailės paveldas Lietuvos banke

Lietuvos bankas nuo pat savo veiklos pradžios siekė ne tik stiprinti valstybės ekonomiką, bet ir remti meną. Banko kolekcijoje yra apie 200 meno kūrinių, sukauptų dar tarpukariu. Tarp jų autorių randame tokius vardus kaip Jonas Šileika, Adomas Galdikas, Jonas Mackevičius, Justinas Vienožinskis ir, žinoma, Antanas Žmuidzinavičius. Jo darbai buvo neatsiejama Lietuvos dailės istorijos dalis, o kartu ir simbolinis Lietuvos banko tapatybės elementas.

A. Žmuidzinavičiaus palikimas

A. Žmuidzinavičius dėstė Kauno meno mokykloje, o vėliau – Kauno taikomosios dailės institute. 1947 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Jis ne tik formavo jaunosios kartos menininkus, bet ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos finansų istorijoje.

Be banknotų dizaino, A. Žmuidzinavičius, žinoma, sukūrė ir meno rinkoje pripažįstamų darbų. Jo paveikslai meno aukcionuose pasiekė įspūdingas kainas, pavyzdžiui, darbas „Dzūkų kaimelis“ buvo parduotas už daugiau kaip 53 tūkst. eurų.

A. Žmuidzinavičius mirė 1966 m. Kaune, palikdamas didelį kultūrinį ir istorinį palikimą. Jo darbai yra tautinės tapatybės simboliai, o indėlis kuriant pirmuosius lietuviškus pinigus – nepamirštama valstybingumo dalis.