BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


20 faktų euro dvidešimtmečiui (III)

Spausdinti

Šių metų sausio 1 d. sukako 20 m., kai Europoje pradėjo cirkuliuoti eurų monetos ir banknotai. Minėdami euro dvidešimtmetį, dalijamės dvidešimčia faktų apie eurus. Šiandien – trečiasis penketukas. Iš ko gaminamos eurų monetos? Kas vaizduojama ant monetų? Kaip atrodė pirmoji proginė moneta? Kuo ypatingos monetų briaunos? Ir kiek iš viso monetų ir banknotų šiuo metu cirkuliuoja Europoje?


•    1996 m. paskelbtas eurų monetų dizaino konkursas. Monetas nuspręsta susieti su konkrečiom valstybėm nacionalinėje monetos pusėje (averse), o reversas (bendroji pusė) turėjo būti vienoda. Nurodytos 3 reverso temos: abstrakti, architektūra, Europos asmenybės. 1997 m. žiuri atrinko 9 dizaino finalininkus iš 36 siūlytų, paskelbtas viešas balsavimas. Birželio mėn. paskelbtas nugalėtojas – belgas Lukas Luisas.
Iš tiesų ant monetų galime matyti tris skirtingus bendrosios pusės dizainus: ant 1, 2 ir 5 centų monetų Europa vaizduojama kaip Europa pasaulyje (matyti Žemės rutulys su Europa jame), ant 10, 20 ir 50 centų vaizduojama tik Europa, ant 1 ir 2 taip pat, tik skirtingo dizaino. Įdomu, kad ant 2002 m. monetų vaizduojamos tik šalys, tuo metu priklausiusios Europos Sąjungai, o 2007 m. išleistose monetose Europa jau visa ir vieninga. Dar vienas įdomus dalykas. Kipras pavaizduotas keliais šimtais kilometrų toliau nuo savo tikrosios padėties. Tai padaryta dėl to, kad norėta ir jį įtraukti į žemėlapį. Tiesa, ant 1 ir 2 eurų monetų Kipras yra į Rytus nuo Graikijos, o ant 10, 20 ir 50 centų – tiesiai po Kreta. Europos žemėlapyje nėra Turkijos, nors šios šalies vaizdavimas ir buvo siūlytas, tam nepritarta.


Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Konkreti šalis, išleisdama apyvartines monetas, skelbia nacionalinės pusės dizaino konkursą. Nacionalinėje pusėje panaudoti kiekvienai šaliai būdingi elementai, aplink kuriuos apskritimu išdėstyta 12 ES žvaigždžių. Šiuo metu apyvartines eurų monetas yra išleidusios 23 valstybės. Iš viso ant monetų galime matyti net 184 skirtingus dizainus. 


•    Iš ko gaminamos eurų monetos? Kaip žinote, apyvartinės eurų monetos yra trijų rūšių: „rudi centai“, arba vario spalvos 1, 2 ir 5 nominalų centų monetos, aukso spalvos 10, 20 ir 50 centų monetos bei dvispalvės 1 ir 2 eurų monetos. Visos jos gaminamos iš skirtingų metalų lydinių. Taigi, mažo nominalo monetų (1, 2 ir 5 centų) gamybai naudojamas variu dengtas plienas. Vidutinio nominalo (10, 20 ir 50 centų) – šiaurės auksas. Beje, su tikru auksu jis nieko bendro neturi – tai specialiai eurų monetų gamybai sukurtas vario lydinys (89 % vario, 5 % aliuminio, 5 % cinko, 1 % alavo). Jo gamyba pradėta Švedijoje, dėl to jis ir gavo šiaurės aukso pavadinimą. Lydinys spalva ir tankiu aiškiai skiriasi nuo tikro aukso. Na, o 1 ir 2 eurų monetoms išorinis žiedas ir centrinė dalis gaminami atskirai. Išorinė dalis gaminama iš vario ir nikelio, o centrinė – net iš trijų sluoksnių: nikelio ir žalvario, nikelio, nikelio ir žalvario. 


Dėl šių gamybos technologijų galima paprastai patikrinti, ar moneta tikra ar ne. Tam reikia magneto. „Rudi centai“ yra stipriai magnetiniai, iš šiaurės aukso nukaldintos monetos – visiškai nemagnetinės, o 1 ir 2 eurų šerdis yra lengvai magnetinė, o žiedas visai nemagnetinis. 


•    Ar atkreipėte dėmesį, kad kai kurios 2 eurų monetos nėra paprastos? Vietoje įprastų simbolių, esančių ant apyvartinių monetų, ant šių monetų yra visai kitokie, kartais ir nematyti paveiksliukai. Tai – proginės eurų monetos. Dažniausiai jos išleidžiamos istorinių įvykių sukaktims paminėti arba siekiant atkreipti dėmesį į dabartinius istorinės reikšmės įvykius. Proginių monetų nominalas gali būti tik 2 eurai, kuriais galima atsiskaityti visose euro zonos šalyse. Šių monetų charakteristikos ir viena – bendroji – pusė yra tokios pat kaip ir įprastų 2 eurų monetų. Jos skiriasi tik nacionalinės pusės dizainu, skirtu kokiai nors progai paminėti. Monetų dizainą kuria ir jų leidimu rūpinasi pačios jas išleidžiančios valstybės. ECB vaidmuo šiuo klausimu – tvirtinti, kokį didžiausią proginių (kaip ir visų kitų) monetų kiekį kiekviena valstybė gali išleisti. Paprastai euro zonos valstybės turi teisę išleisti tik po dvi 2 eurų progines monetas per metus. Išimtiniais atvejais jos gali išleisti ir trečią, tačiau tai gali būti tik bendrai leidžiama moneta, skirta visai Europai svarbiam įvykiui paminėti. Iš viso buvo išleistos keturios bendros proginės monetos: 2007 m. kovo mėn. – Romos sutarties 50-mečiui paminėti, 2009 m. sausio mėn. – ekonominės ir pinigų sąjungos 10-mečio proga, 2012 m. sausio mėn. – eurų banknotų ir monetų 10 metų sukakčiai paminėti, 2015 m. rugpjūčio mėn. – ES vėliavos 30 metų sukakčiai paminėti. Šių monetų nacionalinės pusės dizainas yra vienodas, jame nurodytas išleidžiančios valstybės pavadinimas ir proginis įvykis atitinkama kalba (kalbomis).


•    Ar pastebėjote, kad skirtingų eurų monetų nominalų briaunos irgi yra skirtingos? Tam priežastys yra kelios. Viena – skirtingos briaunos padeda geriau apsaugoti monetas nuo padirbinėjimo. Kita –briaunos silpnaregiams ir neregiams leidžia lengviau atskirti skirtingus monetų nominalus. Trečia – jos papildo ir užbaigia visą monetos dizainą. Taigi, kokios briaunos būna? 1 ir 5 centų – lygi, 2 centų – su grioveliu per vidurį, 10 ir 50 centų – rantuota, 20 centų – lygi su septyniais įdubimais (dar vadinama ispaniška gėle). 1 euro briauna padalyta į 6 lygias dalis: tris rantuotas ir tris lygias. Beje, vienas iš būdų, kaip patikrinti, ar 1 euro monetos tikros – sudėti jas vieną ant kitos, visos dalys turi idealiai sutapti viena su kita. Jei ne, kažkas su monetomis nėra gerai. Ypatingiausios briaunos yra 2 eurų monetos. Jos unikalios tuo, kad ant jų yra ranteliai, bet valstybės ant jų dar gali uždėti ir unikalius užrašus. Ne viena valstybė pasirinko tiesiog įspausti žvaigždutes ir užrašyti skaičių 2, kitos rašo valstybės pavadinimą, o kai kurios šalys pasirinko dar originalesnius užrašus, pristatančius pačią valstybę, šių valstybių devizus. Tiesa, tokių valstybių yra tik keturios: Vokietija, ant kurios monetų vokiškai užrašyta „Vienybė, teisingumas ir laisvė“, Nyderlandai („Dieve, būk su mumis“), mūsų kaimynė Latvija („Dieve, laimink Latviją). Įdomu, kad ketvirtoji valstybė yra Lietuva, kurios 2 eurų monetų briaunoje galime pamatyti žvaigždutes ir Lietuvos devizą „Laisvė, vienybė, gerovė“. Jei nematėte, atkreipkite dėmesį.


•    Kasdien eurais naudojasi daugiau kaip 300 milijonų žmonių! Nors populiarėja atsiskaitymai negrynaisiais pinigais, banknotais ir monetomis vis dar gausiai atsiskaitinėjama. Taigi, kiek eurų monetų ir banknotų šiuo metu cirkuliuoja Europoje? 
2002 m. į apyvartą pirmą kartą išleisti eurų banknotai ir monetos. Jais tuo metu naudojosi 12 euro zonos valstybių. Šių valstybių reikmėms patenkinti buvo išleistas didžiulis kiekis banknotų – 7,8 milijardo vienetų! Bet euro zona augo, buvo leidžiama nauja banknotų serija, o ekonomikai augant jų reikėjo vis daugiau. Todėl per dvidešimt metų cirkuliuojančių apyvartoje banknotų skaičius išaugo keturis kartus. Jų dabar yra apie 28 milijardus vienetų. Sunku įsivaizduoti tokį kiekį? Pabandykime paskaičiuoti. Jei visus banknotus sudėtume vieną prie kito, gautume įspūdingą, didesnį nei 3 milijonų kvadratinių kilometrų plotą. Jais užtektų visiškai padengti visas euro zonos valstybes ir dar liktų. O jei banknotus dėtume į vieną eilę, jie galėtų apjuosti Žemės rutulį bent 10 kartų! Visa šių banknotų vertė – apie 1,5 trilijono eurų!


Panašiai ir su monetomis. Prieš 20 m. jų buvo išleista 38 milijardai vienetų, šiemet jų jau yra keturis kartus daugiau, apie 140 milijardų. Jei monetas sudėtume vieną ant kitos, šios krūvos viršūnės tikrai nematytume. Jos aukštis prilygtų beveik 2 500 Everesto viršukalnių aukščiui! Visa monetų vertė – 31 milijardas eurų. 
O kurių monetų ir banknotų yra daugiausia? Pats populiariausias banknotas – 50 eurų, jis sudaro beveik pusę visų banknotų kiekio, apie 13 milijardų vienetų. Pati populiariausia moneta – 1 centas (apie 40 milijardų vienetų). 
 

Tai įdomu!
Atnaujinta: 2022-04-21