BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Spausdinti
00:00
00:00
1/14

Lietuvos banko rūmai Kaune

Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 m., sustiprėjo Kauno miesto reikšmė. Jis tapo laikinąja sostine – šalies politinio, kultūrinio, ekonominio ir finansinio gyvenimo centru. Mieste kūrėsi valstybės institucijos, švietimo, kultūros, kredito įstaigos. Kaunas ėmė diktuoti ir nepriklausomos Lietuvos architektūros madas, jame iškilo monumentalūs pastatai. Vienas tokių – reprezentatyvūs Lietuvos banko rūmai, kuriuos XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje pastatė architektas Mykolas Songaila. Tai svarbus Lietuvos neoklasicizmo architektūros ir bankininkystės istorijos objektas.

Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo 1922 m. spalio 2 d. Pirmoji jo darbo diena tapo ir nacionalinio piniginio vieneto lito įvedimo diena. Banko steigėjas buvo vyriausybė. Jo pagrindinį kapitalą sudarė 12 mln. litų. Tarpukariu banko organizacinė forma buvo akcinė bendrovė: apie 80 proc. banko akcijų valdė valstybė, o kitų akcijų savininkais galėjo būti savivaldybės, draugijos ir pavieniai asmenys.

Pagrindinis Lietuvos banko uždavinys buvo reguliuoti pinigų apyvartą, lengvinti pinigų išmokėjimą, sukurti pastovią ir patvarią pinigų sistemą, skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą. Bankui dvidešimčiai metų suteikta išimtinė teisė leisti banknotus. Tarpukariu Lietuvos bankas, be pagrindinių emisijos banko funkcijų, atliko ir komercinio banko funkcijas. Jame buvo galima pasidėti indėlį, pasiimti paskolą ir palikti saugoti vertybes. Tai buvo įprasta tarptautinė praktika, komercinių bankų funkcijų centriniai bankai pradėjo atsisakyti tik po Antrojo pasaulinio karo.

Pirmuoju Lietuvos banko valdytoju tapo profesorius Vladas Jurgutis. Jis subūrė komandą iš bankininkų praktikų. Bankas savo veiklą pradėjo turėdamas tik penkis tarnautojus, o 1939 m. jų padaugėjo jau iki beveik šešių šimtų. Tarnautojams buvo mokamas solidus atlygis – vidutiniškai 600 litų per mėnesį. Darbo diena Lietuvos Respublikos laikais buvusi tik šešių valandų (nuo aštuonių iki antros). Be to, buvo gerai organizuota socialinė rūpyba: banke veikė ligonių kasa ir tarnautojų taupomoji kasa.

Savo veiklą pradėjęs Lietuvos bankas iš pradžių veikė ne šiuose rūmuose, kuriuose dabar esate, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Iš pradžių bankas įsikūrė pastate, esančiame kitoje gatvės pusėje. Būtent ten dvidešimto amžiaus pradžioje veikė Rusijos valstybinio banko Kauno skyrius, o vėliau įvairios Lietuvos Respublikos institucijos. Tai buvo pats moderniausias pastatas to meto Kaune, nes turėjo centrinį šildymą ir vandentiekį. Lietuvos bankas savo reikmėms siekė įsigyti visą pastatą, tačiau, nepavykus susitarti su Vyriausybe, nuspręsta imtis naujų rūmų statybos. Įsigijus naują sklypą kitoje gatvės pusėje, 1924 m. buvo paskelbtas tarptautinis architektūros konkursas naujiems Lietuvos banko rūmams statyti. Laimėjusio architekto iš Paryžiaus suprojektuotas pastatas buvo labai modernus, sudėtingas ir brangus, todėl nuspręsta projektą iš dalies pataisyti ir papildyti. Šį darbą atliko architektas Mykolas Songaila, kuris ir laikomas rūmų architektu. Kertinis pastato akmuo padėtas 1925 m. kovo 12 d., šventinimo apeigas atliko prelatas Jonas Mačiulis-Maironis.

Lietuvos banko rūmai Kaune iškilmingai atidaryti 1928 m. gruodžio 8 d. Į šią atidarymo ceremoniją susirinko visa to meto grietinėlė, amžininkų vadinta smetonėle: ministrai, diplomatai, Katalikų Bažnyčios atstovai ir kiti garbūs bei žymūs asmenys. Atidarymo juostelę turėjo nukirpti Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Deja, buvo žiema, jis apsirgo, todėl šias pareigas atliko jo žmona Sofija. Patys rūmai kainavo įspūdingą tiems laikams sumą, daugiau kaip šešis milijonus litų, už juos tuo metu galėjai nusipirkti beveik toną aukso.

Lietuvos banko rūmai Kaune buvo ir yra vieni gražiausių miesto pastatų. Įspūdingas interjeras, įspūdingas ir eksterjeras, kurį vainikuoja garsaus lietuvių skulptoriaus Kajetono Sklėriaus skulptūrinė kompozicija, vaizduojanti darbininko, dviejų valstiečių moterų ir kario figūras, viduryje besipuikuoja skydas su vyčiu ir Gediminaičių stulpais. Skulptūra alegoriškai perteikia žemės ūkio, pramonės ir karybos temas.

Šie rūmai yra vienas geriausių neoklasicizmo pavyzdžių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje, lėmę kaunietiško modernizmo suklestėjimą. Prašmatnumu ir stiliumi rūmai nenusileido to meto pasaulinių finansų centrų pastatams Londone, Amsterdame, Niujorke.

Pagrindinio įėjimo vestibiulį puošia juodo marmuro jonėninės kolonos, apatinė sienos dalis ir pjedestalai prie vestibiulio laiptų padaryti iš natūralaus marmuro, laiptai – Švedijos granito. Pagrindinis įėjimo vestibiulis geltonai švytintis, čia gausu įspūdingų krištolinių sietynų. Išliko ir šiuo metu banke yra 34 originalūs šviestuvai, jie buvo atvežti iš įvairių Europos valstybių. Lubų kesonai papuošti rozetėmis. Erdvus vestibiulis veda į dviaukštę banko operacijų salę. Į pinigų saugyklas, įrengtas po operacijų sale, patenkama pro masyvias Anglijos firmos „Milners“ pagamintas ir iki šių dienų išlikusias masyvias duris, sveriančias tris tonas. Pirmojo ir antrojo aukšto patalpas jungia koridorius, kuris antrajame aukšte virsta atvira galerija – čia nuo 2007 m. veikia Lietuvos banko Pinigų muziejaus ekspozicija. Antrajame rūmų aukšte įrengtoje banko tarybos ir valdybos posėdžių salėje, kurioje ir šiandien stovi banko logotipais puošti krėslai, buvo priimami svarbūs Lietuvos finansų sistemos stabilumą užtikrinantys nutarimai. Posėdžių salės lubos dekoruotos rytietiškos ornamentikos motyvais, jas puošia masyvus 20 metalinių šakų sietynas. Trečiojo aukšto kampinėje dalyje iš Maironio gatvės pusės buvo įrengtas tuometinio ministro pirmininko Augustino Voldemaro aštuonių kambarių butas su prieškambariu, biblioteka, oficialių priėmimų patalpomis, atskiru paradiniu įėjimu, seniausiu Kaune veikiančiu liftu ir atsarginiais laiptais. Ant stogo terasos, juosiančios operacijų salės didžiulį trikampį stoglangį, buvo užveistas „sodas“.

Banke iki šiol saugoma Lietuvos ir užsienio autorių paveikslų, kitų meno kūrinių, įsigytų interjero puošybai. Tarp jų gausu garsių Lietuvos dailininkų darbų: Antano Žmuidzinavičiaus „Šienpjovys“, „Linų rovėjos“, „Dvi pušys“, Jono Mackevičiaus „Alėja“, Justino Vienožinskio „Čiaunos ežero pakrantė“, Juozo Mikėno skulptūra „Berniukas su balandžiu“, Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904 m.“ ir kt. Į valstybės saugomų vertybių sąrašą įrašytos 137 kilnojamosios kultūros vertybės ir 33 antikvariniai daiktai. Iš jų 73 yra įvairios paskirties baldai, dalis šių baldų pagaminta Kaune, Kosto Petriko baldų fabrike. Šis fabrikas Lietuvos bankui pagamino iki šiol puikiai išsilaikiusius rašomuosius stalus, dokumentų spintas, kėdes.

Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, centrinis šalies bankas buvo nacionalizuotas. Rūmai išliko beveik nepakeisti, juose ir toliau veikė bankas, interjeras tuometei nomenklatūrai tiko. Užkliuvo tik „buržuazinės“ Lietuvos simboliai – vytis ir Gediminaičių stulpai, esantys Kajetono Sklėriaus skulptūrinės kompozicijos skyde. Juos buvo įsakyta nudaužyti. Tačiau patriotiški kauniečiai tikėjo, kad okupacija amžinai nesitęs, todėl nusprendė simbolius ne sunaikinti, o tiesiog paslėpti – ant jų buvo uždėtas metalinis tinklelis ir užteptas tinko sluoksnis. Atkūrus Nepriklausomybę, tinklelis buvo nuimtas ir skydas atgavo pirminį vaizdą.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pastatas perduotas 1990 m. kovo 1 d. įsteigtam Lietuvos bankui. Rūmai restauruoti ir rekonstruoti, atkurtas autentiškas interjeras ir originalios spalvos. 2003 m. jie paskelbti kultūros paminklu. Rūmų paskirtis niekada nesikeitė – nuo pat pastatymo dienos juose visada šeimininkavo bankininkai. Šiandien Lietuvos banko – Lietuvos Respublikos centrinio banko – pagrindinė būstinė yra valstybės sostinėje Vilniuje. Kauno rūmuose iki 2012 m. buvo įsikūręs Lietuvos banko Kauno skyrius, dabar – Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Grynųjų pinigų tvarkymo Kauno skyrius. Rūmuose organizuojamos įvairios konferencijos, seminarai, parodos, kiti visuomenei skirti renginiai, vyksta ekskursijos. Čia apsilankantys Lietuvos gyventojai ir užsienio svečiai žavisi įspūdingu architektūros paminklu, kurio sienos saugo senosios bankininkystės dvasią. Tai turtas, kurį vertins ir ateities kartos.