Kovą su pinigų klastotojais lydėjo ekonominės reformos ir naujos technologijos. Čia pažvelgsime į šioje srityje nusipelniusius žymiausius istorijos veikėjus – Mikalojų Koperniką ir Izaoką Niutoną.
Mikalojus Kopernikas – pinigų teorijos pradininkas
Mikalojus Kopernikas, garsus savo heliocentrinės sistemos teorija, buvo ne tik astronomas, bet ir ekonomistas bei diplomatas. Jo ekonominės mintys apie pinigus buvo reikšmingos XV a. Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kurių valdovas Žygimantas Senasis susidūrė su didelėmis pinigų problemomis. M. Koperniko laikais trys valiutos – Lenkijos, Prūsijos ir Teutonų ordino – buvo nevienodos vertės ir kokybės, o tai lėmė prekybos ir ekonominių nuostolius.
M. Kopernikas, norėdamas padėti šias problemas spręsti, sukūrė teoriją apie „geruosius“ ir „bloguosius“ pinigus. Jis iškėlė mintį, kad „blogi pinigai išstumia geruosius“, jei vienu metu cirkuliuoja kelios skirtingos vertės monetos. Tai vėliau išplėtota anglų finansininko Tomo Grešemo (Thomas Gresham) ir tapo žinoma kaip Koperniko ir Grešemo dėsnis. Remdamasis savo išvadomis, M. Kopernikas Žygimantui Senajam pateikė rekomendacijas, kaip vykdyti pinigų reformą. Jis siūlė įsteigti vieną nacionalinę kalyklą ir leisti tik aukštos kokybės monetas.
Nors M. Koperniko siūlymai nebuvo įgyvendinti, jo teorijos ir idėjos vėliau įkvėpė daugybę ekonomistų. Koperniko teorija apie „geruosius“ ir „bloguosius“ pinigus tapo svarbi ekonomikos mokslui ir vis dar yra aktuali aiškinant valiutų devalvavimo ir infliacijos procesus.
Izaokas Niutonas – sumanus Anglijos kovotojas su pinigų klastojimu.
Praėjus daugiau kaip šimtmečiui, į pinigų kovą įsitraukė vienas iš garsiausių mokslininkų Izaokas Niutonas. Nors jis geriausiai žinomas dėl fizikos dėsnių, bet daugiau kaip trisdešimt metų yra praleidęs Karališkojoje monetų kalykloje Anglijoje, kur daug laiko skyrė kovai su pinigų klastotojais.
Anglijoje pinigų padirbinėjimo mastas tuo metu buvo didelis. Bent viena iš dešimties cirkuliuojančių monetų buvo klastotė. I. Niutonas, būdamas Londone veikusios Karališkosios monetų kalyklos prižiūrėtoju, suprato, kad šią problemą galima spręsti tik taikant naujus metodus. Jis pritaikė briaunotų kraštų technologiją, kad apsaugotų monetas nuo tuomet paplitusio monetų karpymo, ir taip pagerino monetų kokybę. Sidabras ir auksas kraštuose buvo nukarpomas, taip moneta tapdavo mažesnės vertės.
I. Niutonas ne tik kūrė naujas technologijas, bet ir tyrė pinigų klastotojų veiklą. Jis surinko įrodymų prieš vieną garsiausių klastotojų Viljamą Čalonerį (William Chaloner), kuris buvo kaltinamas daugybės monetų padirbinėjimu. Po išsamaus tyrimo pasiekė, kad Čaloneriui būtų skirta mirties bausmė.
I. Niutono pastangos buvo sėkmingos ne tik sprendžiant klastojimo problemą, bet ir užtikrinant nacionalinį pinigų stabilumą. Jis taip pat dalyvavo pinigų reformose, turėjusiose ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai. Nustatė naują auksinės monetos kursą ir taip dar labiau sustiprino Anglijos pinigų rinką. Tačiau Europoje ši reforma sukėlė ir tam tikrą sidabro trūkumą, nes I. Niutonas neįvertino galimų padarinių tarptautinei prekybai.
Kovos su klastotojais reikšmė
M. Koperniko ir I. Niutono indėlis į pinigų saugumą – ne tik ekonominės vertės klausimas. Jis atspindi šių mokslininkų gebėjimą pažvelgti į problemas naujai. M. Kopernikas savo teorija apie „bloguosius“ pinigus suformavo pagrindą ekonominei minčiai apie valiutų stabilumą ir infliaciją, o I. Niutonas, pasitelkęs savo mokslines žinias, gebėjo taikyti praktinius sprendimus, paveikusius ne tik Anglijos, bet ir Europos pinigų sistemas.
Šiandien šie istorijos veikėjai prisimenami ne tik kaip mokslininkai, bet ir kaip kovotojai su pinigų klastotojais. Jų įnašas į pinigų saugumą yra reikšmingas ir išlieka aktualus.
Per amžius kovai su pinigų klastojimu buvo svarbu ne tik saugumas, bet ir inovacijos. Šie žymūs žmonės prisidėjo prie pinigų sistemos plėtros ir saugumo užtikrinimo. Jų veiklos įtaką jaučiame ir dabar.
