Vilniui 700. Vilniaus lobiai

Šiais metais mūsų valstybės sostinė Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų – 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas savo laiškuose į Vakarų Europą Vilniaus pavadinimą paminėjo pirmą kartą. Nuo to laiko Vilnius išgyveno daug pakilimų, daug nuopuolių, čia buvo kuriamos istorijos, o ir pats miestas jas kūrė. Mes, Pinigų muziejus, norime kalbėti apie Vilnių ir pinigus, todėl šiandien papasakosime apie, ko gero, romantiškiausiai skambančią pinigų pusę – lobius. Pristatome įspūdingiausius Vilniuje surastus lobius.

Nors ir paminėjome, kad žodis „lobis“ turi romantiškąjį aspektą (juk visi bent kartą esame pasvajoję apie randamą lobį ir girdėję legendų apie vietas, kuriose slypi dėžės su pinigais), jų priešistorė retai būna labai graži ar romantiška. Geriausiu atveju lobis – tai kažkada pamesti ir nebesurasti pinigai. Vis dėlto dažniausiai dideli pinigų kiekiai buvo slepiami užklupus nelaimėms, pavyzdžiui, karams. Pinigų savininkas paslėpdavo juos bėgdamas nuo negandų, nes tikėjosi sugrįžti. Deja, kartais jis žūdavo arba patekdavo į nelaisvę, o pinigai taip ir likdavo paslėpti (dažnai būdavo užkasami žemėje, kartais slepiami drevėse ar pan.). Surasti po daugelio metų jie pradžiugindavo radėjus ir istorikus.

Vilniaus istorija labai turininga, įvykių būta daug, todėl ir lobių, manome, čia dar slypi ne vienas. Ne vienas jų jau surastas. Aptarkime įdomiausius Vilniuje rastus lobius. 

Ribiškių lobis

Monetinių lydinių lobis rastas 1930 m. pavasarį Ribiškėse (dabar Vilniaus pietinė dalis). Lobis datuojamas XIII a. viduriu. Apie 60 kg sveriantį lobį sudarė monetiniai lydiniai: apie 400 lietuviškų pusapvalės lazdelės formos, 19 Kijevo grivinų, 9 Naugardo grivinos. Lydiniai, manoma, suvynioti po 10 į audeklą, buvo variniame inde. Iki Antrojo pasaulinio karo apie 400 lietuviškų lydinių, Naugardo grivinos ir dauguma Kijevo grivinų buvo numizmatų Povilo Karazijos ir Konstantino Stašio, kitų asmenų kolekcijose. P. Karazija netgi spėjo, kad dėl to 1930 m. Vilniuje krito sidabro kainos, mat vertelgos šį lobį perpardavinėjo. Pasirodo, šį lobį rado ūkininkai, kurie jį slėpė, pardavinėjo ir net planavo perlydyti į šaukštus. Pats P. Karazija pakėlė dėl to triukšmą, tad buvo įtraukta ir spauda, policija. Lobis buvo išgelbėtas.

165 lydiniai saugomi Vilniaus universiteto Mokslo muziejuje, keletas – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lodzės muziejuje (Lenkija).

Valdovų rūmų lobiai

Statant Valdovų rūmus čia kelis dešimtmečius vyko intensyvūs aplinkos kasinėjimai. Be įspūdingos gausybės kitų svarbių radinių, rasta ir nemažai pinigų, taip pat dešimtys didesnių ar mažesnių lobių. 
Įspūdingiausias aptiktas 2002 m. liepą, tyrinėjant Valdovų rūmų teritoriją su metalo detektoriumi. Lobį sudarė pusė lietuviško trikampio pjūvio lydinio (vadinamieji rubliai), Jogailos (19 kaldinta 1387–1387 m., 16 – apie 1388 m., 14 – 1388–1392 m.), Vytauto (13 kaldinta 1392–1396 m.) denarai, Karolio I Prahos grašio fragmentas. Lobio tyrimas padėjo tiksliai datuoti ankstyvąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetas (pinigėlius), išsprendė kai kurių jų priklausomybės klausimus. Rastos monetos labai retos, kai kurių žinota tik keletas vienetų. Manoma, užkastas po 1396 m. (vėlyviausia lobio moneta – Vytauto denaras – nukaldinta 1392–1396 m.). Lobis saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Tilto gatvės lobis

Šiais laikais lobius randa ne tik archeologai. Štai 1999 m. darbininkai tvarkė Tilto g. 19 namą. Lūžo grindys, darbininkai įgriuvo ir aptiko užkastą vieną didžiausių Lietuvoje rastų lobių. Lobį sudarė apie 15 900 varinių ir biloninių (daugiausia Jono Kazimiero lietuviškų ir lenkiškų šilingų bei jų falsifikatų) bei 39 sidabrinės monetos (21 Lenkijos, 14 Prūsijos, 4 Rygos, daugiausia trečiokai ir šeštokai). Lobis užkastas po 1698 m. (vėlyviausia moneta – Prūsijos Frydricho III šeštokas – nukaldinta 1698 m.).

Gedimino prospekto lobis
2004-aisiais restauruojant buvusį „Vilniaus“ viešbučio pastatą (Gedimino pr. 20), archeologai rūsyje aptiko senovinę sviestinę iš stiklo. Joje buvo beveik 600 sidabrinių monetų. Dauguma – iš Rusijos imperijos, kitos – vokiškos ir austriškos, išleistos nuo 1821 iki 1918 m. 

Netoli sviestinės rastas ir tamsaus stiklo butelis (tokius butelius XIX a. naudojo alaus darykla „Šopen“), jo viduje – paslėpti popieriniai pinigai. Jie buvo susukti į tūteles tarsi cigarai. Tai buvo Rusijos popieriniai piniginiai ženklai, išleisti nuo 1910 iki 1917 m. 

Manoma, kad 1919 m. bėgdamas iš Lietuvos butelyje pinigus paslėpė kas nors iš Vinco Kapsuko bolševikų arba galbūt netgi bolševikinės vyriausybės narių, kurie veikė šiame pastate. 
Šiandien šį lobį galima apžiūrėti pas mus, Pinigų muziejuje.

Raišių lobis

2021 m. asmuo, nenorėjęs atskleisti tapatybės, išėjo pasivaikščioti po Raišių kaimą (Vilniaus miesto savivaldybėje, šalia Pilaitės) su metalo detektoriumi ir aptiko kelias sidabrines monetas. Žmogus buvo sąžiningas, todėl apie jas pranešė archeologams. Šie dar apie mėnesį tyrė teritoriją ir rado nemažą lobį. Anot specialistų, kadaise išsklaidytam (žemė buvo dirbama ir visas lobis, ko gero, dar nesurastas) pinigų lobiui galima priskirti 62 daiktus, iš jų pagrindinė ir vertingiausia dalis – 58 sidabrinės monetos ir du sidabro lydiniai. Paslėpto lobio vertė, pagal esamus surinktus radinius, siekia apie 120–130 grašių, kurie čia paslėpti greičiausiai per 1390 m. Vilniaus apgultį. Suma tiems laikams labai didelė, todėl pinigus turėjo slėpti turtingas ar net labai kilmingas žmogus. Tarp monetų – du Prahos grašiai, kaldinti valdant Jonui I Liuksemburgiečiui (tokio tipo monetos rastos pirmą kartą), šeši Karolio I, devyni Vaclovo IV, viena neidentifikuoto valdovo Prahos grašio klastotė. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denarų – 40 kaldinti valdant Jogailai, beveik visos monetos – apie 1388–1390 m. Trys monetos yra ankstyvesnės, portretinės, datuojamos apie 1386–1387 m., ir dvi monetos su neįskaitomu įrašu bei liūtu, greičiausiai nukaldintos apie 1377–1386 m., kai Jogaila dar nebuvo išrinktas Lenkijos karaliumi (pastarosios ypač retos). Be monetų, lobyje yra du XIV a. 4 ketvirčio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ½ rublio tribriauniai lydiniai (poltinos), sidabro lydinio fragmentas ir XIV a. sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi.

Tai išskirtinės sudėties ir vienas įdomiausių XIV a. pabaigos lobių, rastų Lietuvoje.

Vanagėlio gatvės lobis

2022 m. vasarą, vykdant statybos darbus Vanagėlio gatvėje, buvo atlikti archeologiniai tyrimai ir rasta apie 500 XV–XX a. nukaldintų monetų, taip pat Žygimanto Augusto monetų lobis. Ankstyviausios jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio denarai, nukaldinti 1440–1492 m., taip pat Lenkijos karaliaus Jono Albrechto pusgrašiai ir grašiai, nukaldinti 1492–1501 m. Tyrimų metu surinktas didelis kiekis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų, kurių nominalai labai įvairūs: denarai, dvidenariai, pusgrašiai, grašiai ir kt. Atskiro paminėjimo vertos retos Žygimanto Augusto keturių grašių monetos su Vyčiu, Gediminaičių stulpais ir valdovo profiliu bei obolų monetos. Be to, aptiktas ir Žygimanto Augusto pusgrašių lobis – vienoje vietoje rasta net 10 monetų. 

Tyrimų metu taip pat rasta apie 100 vnt. XVI–XVII a. datuojamų audinių švininių plombų, kurios viduramžiais Europoje buvo naudojamos tekstilės gaminiams žymėti. Tai būdavo tarsi firmos ženklas, garantuojantis audeklo kokybę. Tarp radinių išsiskiria trys paauksuotos plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu.

Šaltiniai: 

•    https://www.vle.lt/straipsnis/vilniaus-lobiai/
•    https://www.vle.lt/straipsnis/ribiskiu-lobis/
•    https://straipsniai.lt/mokslas/vilniaus-lobiai/
•    https://www.bernardinai.lt/zyma/raisiu-lobis/
•    https://madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/senamiestyje-rastas-monetu-lobis-ir-paauksuotos-plombos/