Tiesa, reikia pasakyti, kad pirmieji bankai kūrėsi ir jų pastatai buvo statomi dar tada, kai žemėlapyje nebuvo net Lietuvos vardo. XVIII a. pabaigoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo suskaidyta – didžioji dalis atiteko Rusijai (taip pat ir Vilnius), o mažesnė, Užnemunė, pateko į Prūsijos valstybės sudėtį. XIX a. čia pradėjo kurtis ir kredito įstaigos. Bankų atsiradimas ir kūrimasis siejamas su kapitalistinių santykių plėtra didžiuosiuose miestuose, todėl ir bankų būstinės kūrėsi ten, kur augo pramonė ir telkėsi kapitalas. Daugiausia dėmesio kredito įstaigų kūrimosi istorijai skiriama trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kituose mūsų šalies miestuose ir miesteliuose veikė tik didžiųjų bankų skyriai arba kūrėsi smulkios vietinės kredito įstaigos.
Bankai Lietuvos teritorijoje iki 1918 m.
Iki 1918 m. aktyviausia bankų plėtra buvo Vilniuje ir Klaipėdoje (Kaune per tą laikotarpį pastatytas tik vienas specialiai bankui skirtas pastatas). Pirmoji kredito įstaiga Lietuvos teritorijoje įkurta Klaipėdoje, kuri XIX a. priklausė Prūsijai. Ten buvo gerai organizuota kredito sistema – bankų skyriai, kredito draugijos, kooperatyvai, taupomosios skolinamosios bendrovės ir kitokios kredito organizacijos. 1826 m. Klaipėdoje įsteigta miesto taupomoji kasa – viena iš seniausių tokių įstaigų visoje Rytų Europoje. 1858 m. čia pastatytas ir pirmasis specialiai bankui skirtas pastatas – Valstybinio banko skyrius.Rusijos imperijoje bankų raida buvo šiek tiek lėtesnė, dėl to bankų įstaigos čia kūrėsi vėliau nei Prūsijoje. Iš dabartinės Lietuvos teritorijos daugiausia dėmesio sulaukė Vilnius, nes tai buvo gubernijos centras, čia rezidavo ir generalgubernatorius. Pirmosios kredito įstaigos čia veikė jau nuo XIX a. vidurio, bet specialūs jų pastatai pradėti statyti XIX a. pabaigoje.
Vilniaus žemės bankas (dabar Lietuvos banko rūmai Vilniuje)
1872 m. rugpjūčio 17 d. įsteigtas akcinis Vilniaus žemės bankas. Pagrindinį jo kapitalą (1,2 mln. rublių) sudarė 4 800 akcijų po 250 rublių. Banko steigėjai – kunigaikštis P. Vitgenšteinas, grafas N. Levašovas, kunigaikštis A. Bariatinskis, Peterburgo I. Gincburgo ir L. Rozentalio bankiniai namai, grafai A. Pliateris, N. Zubovas ir kiti žymūs žmonės. Bankas teikdavo ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas Vilniaus, Kauno, Gardino, Mogiliovo ir Pskovo gubernijų dvarininkams. Kurį laiką bankas glaudėsi nuomojamose patalpose, kol galiausiai nuspręsta statyti specialiai bankui skirtą pastatą. 1889–1891 m. pastatyti neorenesanso ir neoklasicizmo formų Vilniaus žemės banko rūmai (dabar – Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6). Vilniuje tai pirmasis bankui statytas pastatas, turėjęs modernias pinigų saugyklas su specialia įranga. Šį pastatą, kaip ir keliasdešimt kitų namų Vilniuje, projektavo žymus architektas Vikentijus Gorskis. Tai stačiakampis dviejų aukštų pastatas su rūsiu, erdvia laiptine ir holais. Pagrindinis jo fasadas simetriškas, su iškištu cokoliu. Fasado vidurį pabrėžia plati iškyša, kurios antrame aukšte – balkonas su baliustrada. Pastato rūsyje išlikusioje senojoje pinigų saugykloje su 36 centimetrų storio originaliomis šelfinėmis durimis, pagamintomis Berlyne, šiuo metu saugomi Lietuvos banko Pinigų muziejaus rinkiniai. Nuo 1990 m. čia veikia Lietuvos bankas. Kadangi Vilniaus žemės bankas veikė ir tarpukariu, tai vienas iš nedaugelio istorinių Vilniaus pastatų, kurio paskirtis nekeista nuo statybos iki mūsų dienų.
Sniadeckių rūmai (dabar ISM universitetas)
1886 m. pastatyti dvarininko A. Sniadeckio rūmai (Gedimino pr. 7), specialiai pritaikyti bankams. Juos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje nuomojo du bankai – Rusijos valstybinio Valstiečių žemės banko ir valstybinio Bajorų žemės banko skyriai. Šiuos rūmus projektavo architektas J. Januševskis (1857–po 1914), 1884 m. baigęs Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą. Neorenesanso formų trijų aukštų rūmai užima visą mažomis gatvelėmis atskirtą kvartalą, jų architektūra išsiskiria solidumu, masyvumu, pabrėžiančiu įstaigos turtingumą. Pastato planas netaisyklingos formos, pagrindinis fasadas simetriškas, jo centre – nišoje įterptos kolonos. Fasado antro aukšto centre ir šonuose buvę balkonai neišliko. Banko viduje buvo ovalaus plano laiptinė. A. Sniadeckio rūmai – vieni įspūdingiausių istorizmo laikotarpio statinių. Šiame pastate XX a. pradžioje trumpai veikė Šiaurės banko skyrius, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo įsikūrę Vokiečių karių namai. Po Antrojo pasaulinio karo rūmai stipriai rekonstruoti, 1969 m. jie virto Vilniaus centriniu paštu (pagal architektų brolių Nasvyčių projektą). 2022 m. pastatas vėl rekonstruotas, 2023 m. čia įsikėlė ISM universitetas.
Rusijos valstybinio banko skyrius (dabar Lietuvos mokslų akademija)
Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyrius įsteigtas dar 1865 m. (1883 m. įkurtas šio banko Kauno skyrius). Kurį laiką jis nuomojo patalpas Aušros Vartų gatvėje (dabar – viešbutis „St. Palace Hotel“, Aušros Vartų g. 6). Bankas priimdavo indėlius, teikdavo paskolas prekybai, pramonei ir statybai plėtoti. Vėliau nuspręsta statyti savo pastatą. Kaip ir daugeliui kitų svarbių įstaigų, reprezentatyviausia vieta atrodė Georgijaus pr. (dabar – Gedimino pr.). Pagal vilniečio inžinieriaus architekto Michailo Prozorovo projektą 1906–1909 m. pastatyti moderno stiliaus Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyriaus rūmai (Gedimino pr. 3), kainavę 370 tūkst. rublių. Pastato išorė modifikuoto klasicizmo formos. Rūmus sudaro dviaukštis pagrindinis korpusas ir jam statmenas T raidės plano dviaukštis salės korpusas. Pagrindinio korpuso reprezentatyvus fasadas yra prospekto pusėje. Šis korpusas atitrauktas nuo gatvės, išsikišusi jo centrinė dalis puošta kolonomis.Vestibiulio ir buvusios banko operacijų salės interjeras prabangus. Plačių balto marmuro laiptų turėklai su kalto metalo grotelėmis, dekoruotomis augalų lapais, rozetėmis. Banko operacijų salės perdangai architektas pasirinko iki tol Vilniuje netaikytą elipsinio skersmens gelžbetoninį skliautą. Salė apšviesta pro didelius arkinius šoninius langus. Laikoma, kad tai ištaigingiausi iki Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje statyti banko rūmai.
Pirmojo pasaulinio karo metais čia veikė vokiečių karo ligoninė, o po jo trumpam buvo įsikūręs pirmasis lietuviškas Prekybos ir pramonės bankas (vėliau išsikėlė į Kauną). Dabar šiame pastate veikia Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos mokslo taryba.
Rusijos valstybinio Valstiečių žemės banko skyriaus rūmai (buvęs VILNIUS TECH kompleksas)
Neaišku, kas šių modernizuoto neoklasicizmo rūmų buv. Didžiosios Pohuliankos gatvėje (J. Basanavičiaus g. 28) projekto autorius. Tai dviaukštis pastatas su pusrūsiu ir antresole virš centrinės dalies, asimetrinės konfigūracijos su trimis iškyšomis gatvės fasade. Pagrindiniame korpuse buvo įrengtos banko operacijų salės, o tarnybinės patalpos – statmenai prijungtame kiemo rizalite. Įėjimas ir laiptinė suprojektuoti ne centre, o kraštinėje dešinėje iškyšoje; portalas puoštas dorėninėmis kolonomis. Į šiuos naujus rūmus kartu su Rusijos valstybinio Valstiečių banko skyriumi persikėlė ir valstybinio Bajorų žemės banko skyrius.Mūsų laikais čia ilgai veikė Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Kiti Rusijos imperijos laikotarpio pastatai
Bankai kūrėsi ne tik specialiai pastatytuose rūmuose, bet ir komercinės paskirties pastatuose, pavyzdžiui, Azovo–Dono komercinio banko ir Rusijos–Azijos banko skyriai. Azovo–Dono komercinis bankas buvo įsikūręs L. ir R. Zalkindų prekybos namų antrame aukšte Didžiojoje gatvėje (dabar – viešbučio „Radisson Blu Royal Astorija“ antras korpusas, Didžiosios ir Rūdninkų gatvių sankirta). 1910 m. M. Prozorovo suprojektuota banko operacijų salė iki šių dienų neišliko.
M. Prozorovas projektavo ir Rusijos–Azijos banko patalpas. Nuosavi banko prekybos namai Didžiosios ir Andrejevskaja gatvių sankirtoje (dabar – Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankirta), kadaise priklausę karmelitų vienuolynui, 1913 m. perstatyti į trijų aukštų moderno formų pastatą. Elipsės skerspjūvio skliautą, pritaikytą statant Rusijos valstybinio banko skyrių, architektas pritaikė ir Rusijos–Azijos banko dviaukštei operacijų salei. Pirmojo pasaulinio karo metais pastate veikė Vokietijos Rytų banko (vok. Ostbank) skyrius.
Įvairiems bankams skirtingu metu buvo nuomojamas Šv. Dvasios vienuolynui priklausęs pastatas Aušros Vartų gatvėje (dabar – viešbutis „St. Palace Hotel“, Aušros Vartų g. 6).
Tarpukario Vilniaus bankų pastatai
Lenkijos okupacijos metais (1920–1939) Vilnius buvo provincijos miestas su merdinčia vietine pramone. Ekonomikos stagnacija paveikė ir miesto plėtrą. Trečiąjį dešimtmetį mieste statyta nedaug. Veikusios kredito įstaigos iš esmės tenkinosi tik smulkios pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbais. Daugelis kredito įstaigų, iš naujo perregistravusios savo įstaigas, tęsė veiklą. Vilniaus rotušėje trečiąjį dešimtmetį patalpas nuomojo Vilniaus kredito bankas (lenk. Wilenski Bank Kredytowy).
Ketvirtąjį dešimtmetį mieste statybos suintensyvėjo, naujuose pastatuose įsikūrė ir keletas kredito įstaigų.
Vilniaus miesto kredito draugijos pastatas (dabar Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba)
Pagal 1930 m. parengtą projektą Jogailos gatvėje (Jogailos g. 14) buvo pastatytas Vilniaus miesto kredito draugijos pastatas (architektas ir inžinierius M. Cholemas). Pastatas buvo stačiakampio plano, dviejų aukštų su granito plokštėmis dengta cokoline dalimi. 1939 m. pradžioje Vilniaus miesto magistrato Techninis poskyris leido atlikti pastato rekonstrukciją ir pastatyti trečią aukštą. Darbai atlikti tais pačiais metais pagal architekto ir inžinieriaus I. Smorgonskio projektą, iš dalies pakeičiant ir pastato fasadą.Šiuo metu jame įsikūrusi Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Pašto taupomoji kasa (dabar SEB banko centrinė būstinė)
Pašto taupomoji kasa buvo bankinė įstaiga, įsteigta 1919 m. paties Lenkijos valstybės vadovo Juzefo Pilsudskio įsakymu. Iš pradžių šio banko tikslas buvo keisti Lenkijos markes į Lenkijos zlotus, o vėliau vykdyti įprastas bankines operacijas. Šio banko centrinė būstinė buvo Varšuvoje, o skyriai iš pradžių steigti didžiuosiuose Lenkijos miestuose, vėliau ir mažesniuose, taip pat ir Vilniuje. 1936–1937 m. A. Mickevičiaus g. (dabar Gedimino pr. 12) pastatyti nauji modernistiniai rūmai. Manoma, kad rūmus projektavo Varšuvos architektai Z. Pugetas ir J. Žuravskis. Statybai vadovavo ir techninę priežiūrą vykdė inžinierius J. Borovskis, kuris pasirašė projektus. Pastatas stovi galiniu šiauriniu fasadu į prospekto pusę šalia kartu statyto gyvenamojo namo (dabar – viešbutis). Penkių aukštų rūmai neturi akcentuoto pagrindinio fasado. Visuose fasaduose kartojasi tos pačios išraiškos priemonės. Iš prospekto yra pagrindinis įėjimas. Vakarų fasadą pagyvina per du aukštus įrengti banko operacijų salės langai. Vakarų ir šiaurės fasadai padengti lenkišku smiltainiu, cokolis – granito plokštėmis. Pastato kompozicija labai paprasta, tačiau juntama klasicizmo įtaka.
Lenkijos krašto ūkio banko skyriaus rūmai (dabar įvairios įstaigos)
Visiškai greta pirmiau aprašyto pastato yra dar vienas grynojo modernizmo kūrinys – Gedimino pr. 14 adresu pažymėtas pastatas, kuriame taip pat tarpukariu veikė bankas. Tai 1937–1938 m. statyti Lenkijos krašto ūkio banko (lenk. Bank Gospodarstwa Krajowego) skyriaus rūmai. Šis bankas įsteigtas 1924 m. Lenkijos ministro pirmininko Vladyslavo Grabskio iniciatyva. Bankas sukurtas sujungiant tris Galicijos srities bankus į vieną. Pagrindinės banko užduotys buvo šios: teikti ilgalaikes paskolas, padengtas savivaldybių, geležinkelių ir kitų valstybės įstaigų obligacijomis, teikti paskolas kitoms kredito įstaigoms ir kt. Šis bankas padėjo stiprinti Lenkijos ekonomiką, investavo į strateginius valstybės objektus, netgi prisidėjo prie karo pramonės plėtojimo. Tai vienas didžiausių bankų tarpukario Lenkijoje. Jo tinklas buvo platus, skyriai modernūs, įrengti specialiai tam statytuose pastatuose. Toks pastatas iškilo ir Vilniuje. Anksčiau banko skyriaus veikla vyko taip pat netoliese esančiame pastate, istoriniuose Sniadeckių rūmuose (dabar ten įsikūrusi Rašytojų sąjunga). Banko projektą 1936 m. parengė Varšuvos architektai J. Pankovskis ir S. Golenzovskis, darbams vadovavo minėtas inžinierius J. Borovskis.
Vilniaus vaivadijos statybos komisijos nurodymu šis pastatas turėjo būti stilistiškai priderintas prie šiek tiek anksčiau pradėto statyti Pašto taupomosios kasos pastato ir atitrauktas nuo jo per 14 metrų. Tai du kampu sujungti stačiakampiai korpusai. Keturių aukštų korpuso šiaurės fasadas atsuktas į prospektą, o dviaukštis korpusas driekiasi į sklypo gilumą. Pastatas yra toliau nuo gatvės, priešais jį įrengta aikštelė, kurioje, spėjama, ateityje turėjo atsirasti A. Mickevičiui skirtas paminklas. 1938 m. pagal tų pačių architektų projektą kieme pastatytas garažas.
Banko operacijų salė buvo įrengta kiemo korpuse, laiptai į gatvės korpuso viršutinius aukštus – erdviame vestibiulyje, sujungtame su operacijų sale. Patalpos išdėstytos abipus koridoriaus. Akcentuotas tik pastato gatvės fasadas, kiti fasadai neišraiškūs.
Šiandien buvusiuose Lenkijos krašto ūkio banko skyriaus rūmuose įsikūrusi kosmetikos prekių parduotuvė ir kitos įstaigos.
