Užgavėnės yra labai sena žiemos pabaigos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį ir žyminti paskutinę žiemos mėsiedo (laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių) dieną.
Ši šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai yra persirengėliai, dėvintys kaukes, blynai ir, be abejonės, Lašininio ir Kanapinio kova, o pats svarbiausias šventės akcentas iki šių dienų yra Morės deginimas.
Užgavėnės yra tarsi karnavalas, nesusijęs su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šventės laikas priklauso nuo Velykų laiko). Šią šventę švenčiame likus 47 dienoms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Lietuvoje Užgavėnės švenčiamos centrinėse miestų aikštėse ir Rumšiškių liaudies buities muziejuje.
Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas ir sočiai valgoma. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų“. Žmonės ruošdavosi Užgavėnėms: rūpinosi kostiumais bei kaukėmis, iki šventės skubėdavo pabaigti sunkesnius ūkio darbus, išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių gali prisišaukti verpiančios moterys: kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t. Užgavėnių dienai atėjus priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė bei linksmybės prasidėdavo.
Tradiciškai Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7–12 kartų. Būta manančių, kad per šventę reikia pasigaminti 9 patiekalus. Senoviškiausias Užgavėnių valgis yra šiupinys, Mažosios Lietuvos lietuviai jį gamindavo dar praėjusio šimtmečio paskutiniame ketvirtyje. Šiupinys buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedama kiaulės galva, kojos ir uodega. Kaip šiupinio pakaitalas kartais būdavo patiekiama kiunkė (bulvių košė), mėsos ir bulvių troškinys. Kaip ir dabar, taip ir tuomet, buvo kepami blynai. Dažniau kepdavo miltinius blynus, kartais į tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau valgydavo tarkuotų bulvių blynus. Vėliau blynai pamažu pakeitė šiupinį.
Monetos, skirtos Užgavėnėms įamžinti
Lietuvos bankas yra išleidęs dvi monetas, skirtas Užgavėnių šventei. Jos priklauso monetų serijai, skirtai svarbioms lietuvių šventėms įamžinti.
Monetos reversas puikiai atspindi Užgavėnių šventės esmę. Morė, šventės centrinė figūra, vaizduojama centre, aplink ją – įvairūs persirengėliai: elgeta, gervė, ragana, Lašininis su Kanapiniu ir net muzikuojantis ožys. Tai tikrai įdomus ir įkvepiantis vaizdas, atspindintis šios šventės žavesį ir žmonių kūrybingumą.
Užgavėnių šaukinys „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ puikiai papildo šią kompoziciją, o degančios Morės liepsnos detalės suteikia monetai ypatingumo. Dizaino įspūdingumą taip pat sustiprina reljefo dengimo spalvomis technologija.
Jei norite pamatyti abi monetas iš arčiau, kviečiame apsilankyti Lietuvos banko Pinigų muziejuje.
