Tačiau Vakarų Europoje ji ilgainiui išblėso. Per Skandinaviją dainų šventės pasiekė Baltijos šalis – pirmiausia Estiją ir Latviją, o vėliau ir Lietuvą. Čia jos tapo svarbiu kultūriniu ir visuomeniniu reiškiniu, gyvuojančiu iki šių dienų.
XVIII a. pabaigoje Estiją, Latviją ir Lietuvą suvienijo panašus likimas – jos buvo prijungtos prie Rusijos imperijos. XIX a. tautinio atgimimo metu tautinė kultūra, ypač liaudies dainos, įgijo ypatingą svarbą. Dainų ir šokių šventės tapo svarbia tautiškumo ugdymo priemone, skatinančia Baltijos tautų bendrumo ir vienybės jausmą bei viltį atsiskirti nuo Rusijos imperijos ir sukurti savarankiškas valstybes. Nepaisant politinių ir socialinių sukrėtimų po Antrojo pasaulinio karo, ši tradicija buvo atgaivinta ir suvaidino reikšmingą vaidmenį atkuriant Baltijos valstybių nepriklausomybę XX a. pabaigoje.
Lietuvoje dainų švenčių tradicija gyvuoja jau 100 metų. Pirmoji Dainų diena surengta 1924 m. Kaune. Ši šimtametė tradicija yra svarbi Lietuvos kultūros dalis. Pasaulio lietuvių dainų šventė kas ketverius metus į Vilnių suburia įvairių sričių meno kolektyvus ir profesionalius menininkus iš Lietuvos bei užsienio. Dainų šventėse dalyvauja per 40 tūkstančių dalyvių.
Siekiant užtikrinti dainų švenčių tradicijos valstybinę apsaugą ir plėtrą, 2007 m. Lietuvoje buvo priimtas Dainų švenčių įstatymas. Jis nustato rengimosi ir vadovavimo dainų šventėms tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę bei kompetenciją, taip pat finansavimo principus. Įstatymas Lietuvoje inicijuotas sekant Latvijos pavyzdžiu. Joje panašus teisės aktas priimtas 2005 m.
Lietuvoje tradicijos išsaugojimu rūpinasi Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Latvijoje – Latvijos liaudies meno centras ir Dainų švenčių fondas, Estijoje – Estijos dainų ir šokių švenčių fondas.
Paraiška UNESCO „Dėl Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse paskelbimo žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru“.
Siekdamos įamžinti dainų šventes Lietuva, Latvija ir Estija yra išleidusios įvairių apyvartinių proginių ir kolekcinių monetų.
Lietuva
1. Pasaulio lietuvių dainų šventė 1994 m.
Nominalas: 10 litų
Medžiaga: varis ir nikelis
Tiražas: 40 000 vnt.
Aprašymas: monetos averso centre – Vytis, aplink jį užrašas „LIETUVA 10 LITŲ 1994“, o reverse simetriškai išdėstytos kanklės. Virš jų – saulutė, tradicinis ornamentas, kuriuo puošiamos kanklės. Aplink užrašyta „PASAULIO LIETUVIŲ DAINŲ ŠVENTĖ 1994“.
2. Dainų šventė 2018 m.
Nominalas: 2 eurai
Medžiaga: varis ir nikelis
Tiražas: 0,5 mln. vnt., iš jų 5 000 vnt. BU kokybės monetų numizmatinėje pakuotėje
Aprašymas: monetos nacionalinėje pusėje pavaizduotos lietuvių liaudies šokį ir dainą simbolizuojančios stilizuotos žmonių ir paukščių figūros, būdingos vienam iš lietuvių tautodailės žanrų – karpiniams. Užrašas „LIETUVA“, išleidimo metai „2018“, gamintojo UAB „Lietuvos monetų kalykla“ logotipas, apskritimu išdėstyta 12 ES žvaigždžių. Reverse – geografinis Europos atvaizdas. Šešios plonos linijos vertikaliai eina už Europos ar ES, abejose linijų pusėse – po vieną žvaigždę (iš viso 12 žvaigždžių, kaip ir ES vėliavoje). Viduryje, kairėje, pavaizduotas didelis skaičius 2, o šalia jo mažomis raidėmis užrašyta „EURO“. Dešinėje pusėje galima įžiūrėti autoriaus inicialus. Monetos išoriniame žiede pavaizduota 12 ES vėliavos žvaigždžių.
Latvija
1. Latvijos dainų šventė 2008 m.
Nominalas: 1 latas
Medžiaga: CuNi (vario-nikelio lydinys)
Tiražas: 30 000 vnt.
Aprašymas: averso centre latvių liaudies dainos „Pūsk, vėjeliu“ eilių fone pavaizduota moteris, pasipuošusi latvių tautiniu kostiumu, laikanti tradicinei Vasarvidžio nakčiai surinktų lauko gėlių puokštę. Puslankiu išdėstyti užrašai „LATVIJAS RESPUBLIKA“ ir „2008“ – atitinkamai viršuje ir apačioje dešinėje. Reverso centre dainos „Šviesos pilis“ eilių fone pavaizduotas latvių tautiniu kostiumu pasipuošęs, ąžuolo lapų vainiką laikantis vyras. Viršuje dešinėje puslankiu užrašyta „1 LATS“ ir įspaustas bendras ES kolekcinių monetų programos „Europos paveldas“ logotipas.
2. Latvijos dainų šventė 2008 m.
Nominalas: 1 latas
Medžiaga: sidabras (0,925)
Tiražas: 10 000 vnt.
Aprašymas: averso centre latvių liaudies dainos „Pūsk, vėjeliu“ eilių fone pavaizduota moteris, pasipuošusi latvių tautiniu kostiumu, laikanti tradicinei Vasarvidžio nakčiai surinktų lauko gėlių puokštę. Puslankiu išdėstyti užrašai „LATVIJAS RESPUBLIKA“ ir „2008“ – atitinkamai viršuje ir apačioje dešinėje. Reverso centre dainos „Šviesos pilis“ eilių fone pavaizduotas latvių tautiniu kostiumu pasipuošęs, ąžuolo lapų vainiką laikantis vyras. Viršuje dešinėje puslankiu užrašyta „1 LATS“ ir įspaustas bendras ES kolekcinių monetų programos „Europos paveldas“ logotipas.
Estija
1. Estijos 10-oji dainų šventė 1933 m.
.jpg)
.jpg)
Nominalas: 1 krona
Medžiaga: sidabras (0,500)
Tiražas: 350 000 vnt.
Aprašymas: averse – Estijos herbas (trys liūtai skyde, vainikas, žemiau data), užrašas „EESTI VABARIIK 1933“, reverse – arfa ir dainų šventės datos, žemiau nominalas: „ÜLDLAULUPIDU 1869 1933X 1 KROON“.
2. Estijos 23-ioji dainų šventė 1999 m.
Nominalas: 1 krona
Medžiaga: metalų lydinys šiaurietiškas auksas (Cu 89 %, Al 5 %, Zn 5 %, Sn 1 %)
Tiražas: 50 000 vnt.
Aprašymas: averse – kregždutė virš metų, užrašas „EESTI VABARIIK 1999“, reverse – Talino dainų šventės aikštė (estiškai Lauluväljak), užrašas „1 KROON“.
3. Estijos dainų šventė 2009 m.
Nominalas: 10 kronų
Medžiaga: sidabras (0,999)
Tiražas: 10 000 vnt.
Aprašymas: averse – Estijos herbas, užrašas „EESTI VABARIIK 2009“, reverse – žmonių grupė, laikanti vėliavas su užrašu „LAULUPIDU“.
4. Estijos dainų šventė 2009 m.
Nominalas: 100 kronų
Medžiaga: auksas (0,999)
Tiražas: 5 000 vnt.
Aprašymas: averse – Estijos herbas, užrašas „EESTI VABARIIK 2009“, reverse – Talino dainų šventės aikštė su užrašu „100 KROONI“.
5. Estijos dainų šventei – 150 metų, 2019 m.
Nominalas: 2 eurai
Medžiaga: varis ir nikelis
Tiražas: 10 000 vnt.
Aprašymas: averse – dizainas, įkvėptas Dainų šventės procesijos. Procesija vilnija kaip bangos jūroje, liejantis pasididžiavimo ir džiaugsmo šūksniams, mirgant tautiniams drabužiams. Dizainas sujungia muziką, tautinius drabužius ir įvairias didžios ir galingos tautos dainų šventės vietoves prie jūros. Į dizainą įtrauktos pirmosios Estijos himno natos, apačioje užrašyta „Laulupidu 150“ (Dainų šventei 150). Viršuje – monetos išleidimo metai (2019), apačioje – ją išleidusios šalies pavadinimas „EESTI“. Reverse – geografinis Europos atvaizdas. Šešios plonos linijos vertikaliai eina už Europos ar ES, abejose linijų pusėse yra po vieną žvaigždę (iš viso 12 žvaigždžių, kaip ir ES vėliavoje). Viduryje, kairėje, pavaizduotas didelis skaičius 2, o šalia jo mažomis raidėmis užrašyta „EURO“. Dešinėje pusėje galima įžiūrėti autoriaus inicialus. Monetos išoriniame žiede pavaizduota 12 ES vėliavos žvaigždžių.
Monetos, įamžinančios dainų švenčių tradiciją, yra svarbi kultūrinė vertybė, atspindinti Baltijos šalių tautinį paveldą ir vienybę. Jos – ir vertingas monetų kolekcijų objektas.
