Trumpa kriptovaliutų atsiradimo istorija

Kriptovaliutos yra skaitmeninės valiutos, kurioms naudojama kriptografija – duomenų kodavimo technika, kad duomenys būtų neįskaitomi tiems, kas neturi slaptažodžio.

Dėl kriptografijos naudojimo kriptovaliutų iš esmės neįmanoma suklastoti, nors jų saugumas priklauso ir nuo kelių kitų veiksnių.

Šiuolaikinės kriptovaliutos yra decentralizuotos sistemos, pagrįstos blokų grandinės technologija. Blokų grandinė yra paskirstyta duomenų bazės struktūra. Ją pirmą kartą aprašė kriptografas Davidas Chaumas 1982 m. daktaro disertacijoje. Kriptovaliutų pasaulyje blokų grandinė naudojama kaip vieša užšifruotų operacijų knyga, kurią prižiūri ir atnaujina tūkstančiai žmonių visame pasaulyje. Sandoriai yra anonimiški, tačiau viešai prieinami.

Bitkoinas nėra pirmoji skaitmeninė valiuta. Tai ir ne pirmas blokų grandinės technologijos panaudojimas pasaulyje ar pirmas viešojo rakto kriptografijos panaudojimas duomenims apsaugoti. Bitkoine visi šie elementai pirmą kartą susieti į vieną sistemą, jis laikomas pirmąja modernia kriptovaliuta.

Prieš sukuriant bitkoiną buvo nemažai internetinių skaitmeninių valiutų, , tačiau nė vienai nepavyko pelnyti didelio susidomėjimo ar įsitvirtinti finansų rinkose. Du žymesni tokių valiutų pavyzdžiai yra „B-Money“ ir „Bit Gold“.

Satoshi Nakamoto ir bitkoinas

Interneto domenas bitcoin.org buvo užregistruotas 2008 m. rugpjūčio mėn. Bitkoinas – vis dar plačiausiai pasaulyje naudojama kriptovaliuta. Tų pačių metų spalio 31 d. asmuo ar organizacija, pasivadinusi Satoshi Nakamoto vardu, paskelbė mokslinį straipsnį pavadinimu „Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System“. Šis mokslinis darbas kriptovaliutų pasaulyje žinomas kaip „Satoshi baltoji knyga“.

Straipsnyje buvo pristatyta kriptografiškai apsaugotos blokų grandinės technologijos koncepcija. Bitkoinas buvo apibūdintas kaip teorinis atvirojo kodo skaitmeninis šaltinis. Toks apibūdinimas reiškė, kad bitkoino niekas neturėjo ir visi galėjo dalyvauti jį naudojant ir kuriant.

Iki šios dienos niekas nežino, kas yra Satoshi Nakamoto. Apie jo tapatybę kuriama daugybė mitų ir teorijų. Gali būti, kad jo tapatybė taip ir liks nežinoma.

2009 m.: bitkoino „kasybos“ pradžia

2009 m. pradžioje bitkoino programinė įranga pirmą kartą tapo prieinama visuomenei. Satoshi Nakamoto „iškasė“ pirmuosius 50 bitkoinų ir taip pradėjo kriptovaliutų „kasybos“ praktiką. Tada tik nedidelė programuotojų ir entuziastų komanda kūrė tai, kas, nedaugelio manymu, vieną dieną turėjo tapti novatoriška technologija.

Pirmaisiais gyvavimo metais bitkoinui nebuvo kaip priskirti kokią nors realią vertę. Kūrėjas Gavinas Andresenas nusipirko 10 000 bitkoinų už 50 JAV dolerių ir sukūrė svetainę pavadinimu „Bitcoin Faucet“, o joje tiesiogine prasme paaukojo bitkoiną savo malonumui.

Garsiausias šių laikų pasakojimas yra susijęs su Laszlo Hanyeczu, programinės įrangos kūrėju, kuris nusipirko dvi picas už 10 000 bitkoinų. Tai plačiai pripažįstama kaip pirmoji kriptovaliutų operacija. Esant didžiausiai bitkoino kainai, šios dvi picos būtų vertos gerokai daugiau nei 600 mln. Tačiau Laszlo niekada nesigailėjo dėl savo sprendimo. Jis manė, kad tai – esminis žingsnis, lemiantis kriptovaliutų ekosistemos augimą.

2010 m. gruodį Satoshi Nakamoto internetiniame forume „Bitcointalk“ paskelbė paskutinį viešą skelbimą. Jis parašė apie keletą naujausios programinės įrangos versijos detalių, o vėliau palaikė ryšį su kai kuriais programuotojais elektroniniu paštu.

2011 m.: naujų kriptovaliutų atsiradimas

Paskatinta bitkoino sėkmės, decentralizuotų skaitmeninių valiutų idėja pamažu pradėjo populiarėti. Atsirado pirmosios alternatyvios kriptovaliutos – vadinamieji altkoinai.
Dauguma altkoinų, palyginti su bitkoinu, yra patobulinti. Jiems būdingas didesnis greitis, didesnis anonimiškumas ir pan. Vienas pirmųjų altkoinų yra „Litecoin“, kuris kartais vaizduojamas kaip sidabras prie bitkoino aukso. Dabar jau yra tūkstančiai kriptovaliutų.

2013 m. burbulas

2013 m. sausį vieno bitkoino kaina pirmą kartą viršijo 1 000 JAV dolerių. Tai svarbus etapas, net jei po to kaina greitai krito ar maždaug dvejus metus nekito. Paskui vėl pavyko pasiekti 1000 JAV dolerių ribą.
Kai kurie pirmieji kriptovaliutų naudotojai patyrė didelių nuostolių, o tai sukėlė daug neigiamų pasekmių bitkoinui. 2013 m. apie jį sklido daug naujienų ir iš jų daugelis žmonių pirmą kartą sužinojo apie kriptovaliutas, tačiau iš neigiamos pusės – kaip apie turto praradimo priežastį.

Kriptovaliutų rinka augo lėtai. Nebuvo aišku, kiek iš jų ištvers burbulo sprogimą. Daugelis taip ir neištvėrė.

Didžiausia kriptovaliutų birža buvo svetainė, pavadinta „Mt. Gox“. 2014 m. sausio mėnesį į ją įsilaužta. Įsilaužėliai pabėgo su 850 000 bitkoinų. Vis dar neaišku, kas atsakingas už šią didžiausią vagystę kriptovaliutų istorijoje.
Kritikai teigė, kad nenuostabu, jog įsilaužta ir kad įsilaužėlių neįmanoma atsekti, nes kriptovaliutos yra pagrįstos anonimiškumu ir decentralizacija.

2014 m. lapkritį kalėti iki gyvos galvos buvo nuteistas kriptografinės valiutos svetainės „Šilko kelias“ įkūrėjas. Nustatyta, kad apie 70 procentų per šią bitkoinais pagrįstą platformą parduodamų produktų sudaro nelegalūs narkotikai.