Ji garsėja unikaliu kraštovaizdžiu, kurį sudaro geizeriai, karštosios versmės, ugnikalniai, ledynai ir lavos laukai. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Reikjavikas, kuriame gyvena apie trečdalis visos šalies gyventojų.
Šalies istorija yra glaudžiai susijusi su vikingų laikais, kai pirmieji norvegų ir keltų kolonistai apsigyveno saloje IX a. Islandija turi ilgą demokratinę tradiciją, jos parlamentas – Altingas – pradėjo veikti jau 930 m. ir yra vienas seniausių pasaulyje.
Islandijos pinigų istorija glaudžiai susijusi su šalies ekonominiu ir politiniu vystymusi. Iki XX a. pr. Islandijoje buvo naudojamos įvairios užsienio valiutos, dažniausiai Danijos kronos, kadangi Islandija buvo Danijos karalystės dalis.
1918 m. Islandija tapo suverenia valstybe, personaline unija susaistyta su Danija, o 1922 m. buvo įvestas pirmasis nacionalinis piniginis vienetas – Islandijos krona (ISK). Vieną Islandijos kroną sudaro 100 aurarų.
1961 m. Islandijos centrinis bankas (Seðlabanki Íslands) tapo atsakingas už šalies pinigų politiką.
Islandijos monetos
Turtinga Islandijos monetų istorija prasideda vikingų laikais ir tęsiasi iki šių dienų. Šiandien apžvelgsime svarbiausius Islandijos monetų istorijos etapus.
Seniausiame Islandijos istorijos etape, vikingų laikais (IX–X a.), Islandijoje monetos nebuvo gaminamos, prekyboje naudoti sidabriniai luitai ir kitų metalų lydiniai.
X–XIV a. Islandijoje išpopuliarėja monetos. Dažniausiai aptinkamos šio laikotarpio sidabrinės monetos buvo įvežtos iš kitų šalių, tokių kaip Anglija ar Norvegija. Pačioje Islandijoje monetos dar nebuvo gaminamos.
Po Kalmaro unijos susijungus Norvegijos, Danijos ir Švedijos karūnoms Islandijoje aptinkama vis daugiau daniškų monetų. Danai palengva tampa dominuojančia jėga Islandijoje.
XVIII a. pab. Islandijoje į apyvartą išleidžiami 1 ir 5 Rigsdaler nominalo banknotai.
1874 m. Islandija priėmė konstituciją, kurioje buvo numatyta pradėti naudoti savo pinigus. Šiuo laikotarpiu Islandijoje atsirado pirmieji banknotai. Monetos vis dar nebuvo leidžiamos, tik vietos verslininkai XX a. pr. į apyvartą išleido žetonus. N. Chr. Gramas išleido 10, 20 ir orių žetonus 1902 m., o metais anksčiau, 1901 m., P. J. Thorsteinssonas išleido 10, 25, 50, 100 ir 500 aurarų nominalo žetonus.
1885 m. į apyvartą buvo išleisti 5 ir 10 kronų banknotai, vėliau šią banknotų seriją papildė naujo tipo 5, 10 kronų banknotai, o kartu buvo išleistas 50 kronų banknotas. 1904 m. buvo išleistas 100 kronų banknotas.
Islandijos karalystės pinigai
1918 m. Islandija tapo suverenios Danijos karalystės dalimi ir gavo teisę kaldinti savo monetas. 1922 m. nukaldintos pirmosios Islandijos monetos, apyvartinių monetų nominalai buvo nuo vienos erės iki 2 kronų. Monetų gamybai buvo naudojama bronza, nikelis, vario ir nikelio metalų lydinys, o karo metu dėl metalų trūkumo monetos buvo gaminamos iš cinko.
Respublikos laikotarpis
1944 m. Islandija paskelbė nepriklausomybę, nutraukė personalinę uniją su Danija ir tapo respublika. 1946 m. ji pradėjo kaldinti savo monetas. Pirmosios apyvartinės Islandijos respublikos monetos buvo 1 erė, 2, 5, 10 ir 25 aurai, 1 ir 2 kronų monetos. 1967 m. patvirtintas naujas apyvartinių monetų dizainas ir nominalai: 10 ir 50 aurų bei 5, 10, 50 kronų. Ant 50 kronų nominalo monetos buvo pavaizduotas Islandijos parlamento pastatas.
Nuo XX a. devintojo deš. iki dabar
Devintojo dešimtmečio pab. Islandijoje įvykdyta pinigų reforma. Vykdant ją 100 senųjų Islandijos kronų buvo keičiamos į vieną naują. Išleistos naujos monetos su gyvūnų atvaizdais, atnaujinti banknotai. Devintajame dešimtmetyje neliko aurarų monetų, mažiausio nominalo moneta, naudojama apyvartoje, tapo viena krona.
Ant Islandijos monetų vaizduojama šalies gamta – žuvys, paukščiai, fauna ir istorinė simbolika – istorinės reikšmės vietos ir keltų simboliai.
Banknotų nominalai – nuo 10 iki 5000 kronų.
2000 m. išleista 1000 kronų proginė moneta, skirta krikščionybės įvedimo Islandijoje 1000-mečiui paminėti. Dabartinės monetos yra 1, 5, 10, 50 ir 100 kronų nominalo. Jos kaldinamos iš įvairių metalų, įskaitant aliuminio bronzą ir nikeliuotą plieną. Dabar naudojami 500–10000 kronų nominalo banknotai.
Islandijos pinigų istorija atspindi šalies istorinius pokyčius nuo vikingų laikų iki šių dienų. Kiekvienas naujų pinigų leidimas atspindi ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius bei politinius pokyčius šalyje.
