Pietų Prūsija: istorija, teritorija ir monetų palikimas

Pietų Prūsija (vok. Südpreußen, lenk. Prusy Południowe) – tai trumpai egzistavusi, bet Prūsijos ir Lenkijos istorijai reikšminga Prūsijos karalystės provincija, gyvavusi 1793–1807 m. Ji susiformavo po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo ir tapo vienu svarbiausių Prūsijos atramos taškų Vidurio Europoje. Ši provincija kartu su kitomis istorinio Prūsijos regiono dalimis atspindi sudėtingą vokiečių, lenkų ir baltų tautų santykių istoriją.

Norint suprasti Pietų Prūsijos atsiradimą, būtina žinoti platesnę Prūsijos istoriją.

Prūsija – tai istorinė teritorija pietrytinėje Baltijos pakrantėje, kurioje iki XIII a. gyveno baltų gentys – prūsai. Kryžiuočių ordinas XIII a. nukariavo šias žemes ir sukūrė savo valstybę, kuri vėliau tapo Prūsijos kunigaikštyste, o nuo 1701 m. – Prūsijos karalyste. Regionas ilgainiui germanizuotas, bet dalis rytinių teritorijų patyrė ir lituanizacijos įtaką – čia gyveno lietuvininkai. 

XVIII a. viduryje Prūsijos karalystė buvo viena galingiausių Europos valstybių. Jos ekspansija į Lenkijos žemes XVIII a. pabaigoje sudarė sąlygas atsirasti naujai provincijai – Pietų Prūsijai.

Pietų Prūsijos formavimasis 



1793 m. Prūsija prie savo teritorijos prijungė dideles Abiejų Tautų Respublikos žemes. Į Pietų Prūsijos sudėtį pateko:
 
•    Poznanės, Kališo ir Gniezno vaivadijos
•    Seradzo ir Lenčicos žemės
•    Kujavijos vaivadija (Kujavijos Brestas ir Dobrynės žemė)
•    dalis Mazovijos vaivadijų: Plocko ir Ravos

Pradinis provincijos centras – Poznanė, vėliau – Varšuva (nuo 1795 m.). Provincija buvo valdoma iš Berlyno generalinio direktorato.

Provincija buvo valdoma pagal griežtą Prūsijos fiskalinę politiką:
„Pietų Prūsija neturi būti našta kitoms provincijoms, ji turi jas praturtinti.“ (Otto von Voss)

Todėl:

•    daug dėmesio skirta mokesčių rinkimui,
•    pramonės plėtrai skirtos ribotos investicijos, 
•    skatinta krašto kolonizacija ir germanizacija.


Provincijos žlugimas (1807 m.)

Po Napoleono pergalių ir lenkų sukilimo teritorija pagal Tilžės taikos sutartį perduota Varšuvos kunigaikštystei. Vėliau, 1815 m., Vienos kongresas šią teritoriją padalijo:

•    Prūsijai teko Poznanės didžioji kunigaikštystė,
•    Rusijai – Lenkijos Kongresinė karalystė.

Pietų Prūsijos monetos (1796–1798 m.)

Pietų Prūsijos apyvartinės monetos pradėtos kaldinti įvykdžius administracinę reformą, siekiant standartizuoti valiutą visoje Prūsijos karalystėje.

Pinigų sistema

1 zlotas = 30 grašių
Provincijoje cirkuliavo smulkiosios varinės monetos, skirtos kasdieniams atsiskaitymams.

1 solidas (1796–1797 m.)




•    Metalas: varis
•    Svoris: 1,3 g
•    Skersmuo: 16 mm

½ grašio (1796–1797 m.)



•    Metalas: varis
•    Svoris: 1,95 g
•    Skersmuo: 18 mm

1 grašis (1796–1798 m.)



•    Metalas: varis
•    Svoris: 3,9 g
•    Skersmuo: 22,15 mm

3 grašiai (1796–1798 m.)



•    Metalas: varis
•    Svoris: 11,7 g
•    Skersmuo: 26,1 mm