Aleksandras Mykolas Račkus gimė Čekiškėje, knygnešio Mykolo Račkaus šeimoje. Tėvo veikla ir pagarba lietuviškam žodžiui formavo jauno Aleksandro pasaulėžiūrą. 1910 m. šeima persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas – šis žingsnis atvėrė kelią tiek profesiniam A. M. Račkaus augimui, tiek kolekcionavimo aistrai.
Studijuodamas Šv. Lauryno, Šv. Kryžiaus koledžuose, o vėliau – Loyola University Chicago (Lojolos universitetas Čikagoje) ir Čikagos medicinos mokykloje. Studijų metais jis vis glaudžiau bendravo su lietuvių kultūros veikėjais. Čia jį pastebėjo ir paskatino pats Jonas Basanavičius, 1913 m. vizito Amerikoje metu paragindamas jauną studentą Aleksandrą A. M. Račkų rinkti lituanistinę medžiagą. Tai buvo lūžis, nulėmęs visą A. M. Račkaus gyvenimą – nuo to laiko kolekcionavimas tapo jo gyvenimo aistra.
1917 m. Čikagoje A. M. Račkus įkūrė Lietuvių numizmatikos ir istorijos draugiją, kuri tapo išeivijos moksliniu ir kultūriniu centru. Draugija rinko monetas, medalius, tautodailės dirbinius, fotografijas, dokumentus, spaudinius – visa, kas byloja apie lietuvių kultūrą.
Jo sukaupta numizmatinė kolekcija buvo laikoma didžiausiu pasaulyje lietuviškų monetų ir medalių rinkiniu. Draugijos veikla garsino Lietuvą tarptautinėse parodose, o 1919 m. A. M. Račkus net nukaldino specialių medalių Lietuvai populiarinti.
1935 m. A. M. Račkus sugrįžo į Lietuvą su milžiniška kolekcija – per 80 000 eksponatų, apimančių numizmatiką, ikonografiją, fotografiją, archyvinius dokumentus, kartografiją, knygas, tautodailę.
Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje surengtoje parodoje jo atvežti eksponatai sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo. Netrukus juos už simbolinę kainą įsigijo Lietuvos švietimo ministerija – taip pradėti formuoti naujieji muziejų rinkiniai, kuriuos šiandien saugo M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
A. M. Račkus 1936–1938 m. dirbo to paties muziejaus Istorijos skyriaus vedėju, kur profesionaliai sutvarkė savo kolekcijas.
.jpg)
Didelę jo rinkinių dalį sudarė fotografija, atvirukai, žemėlapiai, senoji ikonografija, taip pat – labai reti dagerotipai, ambrotipai ir ferotipai, kurių niekas kitas Lietuvoje tokio skaičiaus nebuvo sukaupęs.
A. M. Račkus nebuvo tik kolekcininkas – jis buvo ir tyrėjas. Jis rašė spaudoje apie numizmatiką, heraldiką, archeologiją, baltų istoriją. 1929 m. publikavo knygą „Gudonai (Gotai): lietuvių tautos giminaičiai“, o 1965 m. išleido Žinyną apie Lietuvos numizmatiką – jame sistemino savo gyvenimo tyrinėjimus.
A. M. Račkaus rinkiniai neapsiribojo vien lietuviška tematika. Priešingai – jis kūrė globalų kultūrinį kontekstą, kuriame lietuviška tapatybė galėtų būti matoma kartu su kitomis civilizacijomis.
Šie rinkiniai šiandien irgi yra saugomi M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir sudaro vieną ryškiausių XIX a. pabaigos Rytų fotografijos kolekcijų Baltijos šalyse.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1940 m., A. M. Račkus grįžo į JAV, kur įkūrė Lituanistikos muziejų. Tai buvo jo bandymas atkurti išeivijoje tai, kas dėl karo grėsmės galėjo būti prarasta Lietuvoje.
Nuo 1948 m. jis leido numizmatikos ir filatelijos žurnalą, rengė Numizmatikos enciklopediją, bendradarbiavo spaudoje, rašė enciklopedijoms.
Aleksandras Mykolas Račkus – numizmatas, kolekcininkas ir kultūros veikėjas, kurio darbų mastas ir įtaka pranoksta vieno žmogaus biografiją. Jis išsaugojo ne tik monetų, atvirukų ar senųjų fotografijų istorijas. Jis išsaugojo Lietuvos istorijos pasakojimą, kad ji būtų matoma šiandien ir ateityje.
Jo gyvenimas –pavyzdys, kaip vieno žmogaus aistra gali tapti nacionalinės kultūros pamatu.
