Ragusos šūkis – Non bene pro toto libertas venditur auro (liet. negerai parduoti visą laisvę už auksą) – buvo ne tik rašomas ant sienų, bet ir kasdieniame gyvenime. Laisvė jiems buvo daugiau nei gražūs žodžiai. Paradoksalu, bet ši valstybė puikiai suprato pinigų vertę – juk Ragusa klestėjo būtent dėl prekybos.
Ši šalis neturėjo galingos kariuomenės, ji nebuvo imperija. Ragusa, palyginti su kitais to meto Europos miestais, net nebuvo didelis miestas. Visoje šalyje gyveno tik apie 30 tūkst. gyventojų, iš jų vos 5 tūkst. – saugiai už miesto sienų. Bet, nepaisant visko, Ragusa buvo didžių jūrininkų, diplomatų, astronomų ir poetų židinys. Jos laivai raižė Viduržemio jūrą, o pirkliai keliaudavo nuo Bosnijos iki Egipto.
Ragusos gyventojai naudojo unikalius keistų mūsų ausiai pinigų pavadinimus – perperas (serb. перпер, dgs. перпери), dukãtas (it. ducato), artilukas (it. artilucco), libertinas (it. libertine). Kiek duonos už juos galėdavo nusipirkti?
| Moneta | Monetos ir talerio santykis | Monetos ir soldo santykis | Kiek apytiksliai galėjai nusipirki duonos (kg) |
| Taleris (it. tallero) | 1taleris | 360 soldų | 120 kg |
| Dukãtas (it. ducato) | ⅔ talerio | 240 soldų | 80 kg |
| Skudas (it. scudo) | 3/5 talerio | 216 soldų | 72 kg |
| Perperas (it. perpera) | 1/5 talerio | 72 soldai | 24 kg |
| Artilukas (it. artilucco) | 1/20 talerio | 18 soldų | 6 kg |
| Grašis (it. grosso) | 1/60 talerio | 6 soldai | 2 kg |
| Soldas (it. soldo) | 1/360 talerio | 1 soldas | ~0,33 kg |
| Folaras (it. follaro) | 1/1800 talerio | 0,2 soldo | ~0,02 kg |
Su tokia finansų sistema Ragusa galėjo veikti kaip viduramžių verslo startuolis – lankstus, greitas ir protingas. Gal dėl to ji dažnai laimėdavo lenktynes su daug didesnėmis kaimynėmis: Venecija, Osmanų imperija ar Vengrija.
.jpg)
Prekyba buvo Respublikos gerovės pagrindas. Buvo eksportuojama druska, vaškas, metalai, gabenamos prekėss per Balkanus, o jų diplomatiniai susitarimai atvėrė duris iki Konstantinopolio. Net didysis Osmanų sultonas suteikė jiems ypatingų muitų lengvatų – turbūt suprasdamas, kad Ragusos laivai jam atneš daugiau naudos nei konfliktų.
Šviesa ir šešėliai
Reikia pripažinti, kad Ragusos ekonominė istorija turėjo ir tamsesnių spalvų. Kaip daugelis to meto uostų, ji dalyvavo Balkanų vergų prekyboje, nors 1416 m. ir uždraudė prekybą slavais. Tai vienas ankstyviausių tokio pobūdžio draudimų Europoje – ženklas, kad net pelnas turėjo ribas.
Tačiau pasaulis keitėsi. Kai portugalai atrado jūrų kelią į Indiją, Viduržemio jūros prekyba prarado savo svarbą. Ragusa – kaip ir Venecija – pradėjo blėsti. O didysis 1667 m. žemės drebėjimas, nušlavęs didžiąją miesto dalį, smogė ne tik pastatams, bet ir politiniam stabilumui.
Paskutinis Respublikos atodūsis
Napoleono žygiai visoje Europoje galiausiai pasiekė ir šią tikrą laisvės tvirtovę. 1806 m. įžengę prancūzų kariai netruko suvokti Ragusos strateginės vertės, ir 1808 m. Respublika buvo galutinai panaikinta.
