Istorinės aplinkybės
1570 m. pasirašyta Špejerio taikos sutartis, pagal kurią karalius Jonas Zigmantas (Janos Zsigmond) (kurio motina buvo Izabelė Jogailaitė, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos duktė) atsisakė Vengrijos karaliaus sosto ir tapo Transilvanijos kunigaikščiu, pavaldžiu Maksimilianui II (Maximilian II). Iki sutarties pasirašymo Jonas Zigmantas 30 metų valdė de facto rytinę Vengrijos karalystės dalį – joje ir buvo Transilvanijos regionas. Po jo mirties nauju vaivada išrenkamas iš garsios giminės kilęs Steponas Batoras (Stefan Batory), kurio sėkmingos ambicijos nulėmė jo tapsmą Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Tuo metu Steponas Batoras paskiria savo brolį Transilvanijos vaivada, o pats sau suteikė Transilvanijos kunigaikščio titulą. Po Stepono Batoro mirties jo sūnėnas Žigmondas Batoras (Zsigmond Bathory) su pertraukomis buvo paskirtas Transilvanijos kunigaikščiu.
Ne paslaptis, kad ATR laikais monetos buvo kaldinamos įvairiose jos kalyklose. Viena iš tolimesnių nuo dabartinės Lietuvos teritorijos – Nagybánya (dab. Baja Marė) kalykla, tuometinės Transilvanijos teritorijoje. Joje, Vengrijos Karališkoji kalykla perdirbdavo rūdą, išgautą iš netoliese buvusių sidabro kasyklų.
XVI–XVII a. Transilvanijos monetos
Išskirtinai Transilvanijos regionui monetos kaldinamos nuo XVI a. Daugiausia tai buvo mažos vertės monetos – obolai, arba pusdenariai, denarai ir grašiai. Nagybanijos buvo kaldinami iki šių dienų reti Stepono Batoro Transilvanijos taleriai.
1556 m. denaras. Averse užrašas IOAN. SECVN. D. G. R. VN (lot. Ioanes Secundus Dei Gratia Rex Hungariae) – Jonas II, Dievo malone, Vengrijos karalius. Averso lauke – 5 laukų herbas. Reverso legenda – PATRONA VNGARIE (lot. Patrona Hungariae), Vengrijos šventoji globėja. Reverse pavaizduota sėdinti Madona su vaiku rankoje – vengrų globėja. Raidės N P – Nagybanijos kalyklos trumpinys. Nors monetoje Jonas II save tituluoja kaip išrinktąjį Vengrijos karalių, tačiau jis niekada nebuvo juo karūnuotas.
Stepono Batoro 1585 m. taleris. Averse – STEPHAN∙D:G∙REX∙POLON∙MAG∙DVX∙-L (Steponas, Dievo malone, Lenkijos karalius, (Lietuvos) didysis kunigaikštis). Reverso legenda – RVS∙PRVS∙MAS∙SAM∙LIVO∙PRIN∙TRAN. Prie datos yra nurodytos ir dvi raidės N B – Nagybanijos kalyklos trumpinys.
Prieš įžengdamas į Lenkijos sostą, Steponas Batoras kaip Transilvanijos kunigaikštis 1572–1576 m. taip pat kaldino dukatus. Šios monetos yra priskiriamos vengrų monetoms.
Tokios ATR monetos Nagybánijoje buvo kaldinamos tik Stepono Batoro valdymo laikotarpiu. Be Nagybanijos kalyklos, Stepono Batoro laikų monetos dar kaldintos Vilniaus monetų kalykloje, Gdanske, Malborke, Liubline, Krokuvoje, Kuršo monetų kalykloje (vok. Mitau, dab. Jelgava).
1589 m. taleris. Averso įrašas – SIGISMVNDVS BATHORI PRINCEPS TRANSSIL (Žigmondas Batoras, Transilvanijos princas). Reverse – MONETA PRINCIPIS REGNI TRANSYLVANIAE (Transilvanijos moneta). Moneta nukaldinta Nagybánijos kalykloje. Vėlesniuoju Batorų valdymo laikotarpiu Transilvanija, vadovaujama Šventosios Romos imperijos kunigaikščio Žigmondo Batoro, įsitraukė į Ilgąjį karą, kuris prasidėjo kaip krikščionių sąjunga prieš turkus ir virto keturšaliu konfliktu tarp Transilvanijos, Habsburgų dinastijos, Osmanų imperijos ir Valachijos vaivados Mykolo Drąsiojo. Po 1601 m. kunigaikštystę trumpą laiką valdė Rudolfas II (Rudolf II), jis inicijavo gyventojų germanizaciją ir, siekdamas susigrąžinti katalikybę pradėjo kontrreformaciją. Trumpam sugrąžintas į valdžią Žigmondas Batoras valdė Transilvaniją iki 1602 m.
