BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Šventasis Eligijus ir monetų kolekcininkai

Spausdinti

Šiandien gruodžio 1 diena. Ir tai ne tik pirmoji kalendorinė žiemos diena. Šią dieną taip pat galime įvardyti kaip pinigų kolekcininkų dieną. Mat būtent prieš daugiau nei 1300 metų, 660 m. gruodžio 1 d., mirė šventasis Eligijus, auksakalių, monetų kolekcininkų globėjas ir šiandien minima jo diena. Kas buvo ši asmenybė, iš tūkstančių šventųjų išsiskirianti tuo, kad jos globotiniai yra tie, kurie renka pinigus? Beje, tarp jų ir Pinigų muziejus. 


Eligijus gimė 588 m. Akvitanijoje, dabartinėje Prancūzijoje, netoli Limožo miesto, pasiturinčioje galo-romėnų šeimoje. Tėvas dar vaikystėje išsiuntė jį mokytis auksakalio amato į Limožą. Mokinys jis buvo labai talentingas, todėl vėliau jis su auksakalių meistru išvyko į istorinę Merovingų frankų karalystę Neustriją. Čia dirbo karaliaus dvare, gamino auksinį karaliaus sostą, inkrustuotą brangakmeniais. Be šio ypatingo kūrinio, gamino ir kitus, pavyzdžiui, Paryžiaus vyskupo šv. Germano antkapio bareljefą. Po šių darbų, įvertinęs Eligijaus gabumus, pats karalius paskyrė Eligijų Marselio monetų kalyklos vadovu. Jo šlovė pradėjo augti, ir išaugo tiek, kad daugelis pradėjo gerbti labiau už patį karalių. Pavyzdžiui, rūpimu klausimu kreipdavosi ne į karalių, o į Eligijų. 


Vis dėlto Eligijus istorijoje liko garsus ne tiek dėl juvelyrikos, auksakalybos ar pinigų kalimo, bet dėl savo gerumo ir krikščioniškų idealų. Nors ir buvo talentingas juvelyras, jam svarbiau buvo dvasinis pasaulis. Jis buvo labai dievobaimingas ir dosnus vargšams žmogus. Būdamas įtakingas ir gavęs karaliaus leidimą Eligijus pradėjo užsiimti ir labdaringa veikla. Pavyzdžiui, iš vergų turgaus išpirkinėjo ir į išlaisvindavo į nelaisvę paimtus galus, romėnus, britus, maurus, saksus. Pasakojama, kad vargšams jis dalijo brangakmenius ir brangiuosius metalus iš savo asmeninio iždo. 


Eligijus įsteigė kelis vienuolynus ir su karaliaus leidimu siuntė savo tarnus per miestus, kuriuose buvo nuteistųjų mirties bausme kūnai. Juos tarnai palaidodavo. Eligijus finansavo bažnyčių statybas ir atstatymus, kitaip gerbė garsių šventųjų atminimą. Eligijus buvo vienas iš aktyviausių simonijos (apie X a. prasidėjusios bažnytinių pareigų ir privilegijų prekybos) priešininkų. Nepaisant to, jis išliko gerbiamas ir tarp aukščiausių bažnyčios atstovų. 640 m. mirus Nuajono ir Turnė vyskupui šv. Akarijui į jo vietą paskiriamas Eligijus. Jo žinion pateko didelis regionas, kuriame daug didmiesčių, bet ne mažiau ir likusių pagonių. Likusį gyvenimą Eligijus paskyrė jų atvertimui į krikščionybę. Ir pasiekė daug. Ne viena flamandų, fryzų, germanų gentis buvo atversta į krikščioniškąjį tikėjimą būtent Eligijaus dėka. Jis ir toliau statė bažnyčias, steigė vienuolynus, vykdė labdaringą veiklą. 


Kaip ir minėta, mirė Eligijus 660 m., ir praktiškai iš karto po mirties paskelbtas šventuoju. Dėl savo veiklos jis laikomas auksakalių, juvelyrų, monetų kalėjų ir monetų kolekcininkų globėju. Beje, dėl auksinių rankų šiais laikais jį garbina ir kitų amatų meistrai, pvz., automechanikai ar elektrikai, bei amatininkai, dirbantys su metalais. 


Įdomu, kad šventieji turi ne vieną savo patronuojamą sritį. Šventasis Eligijius labiausiai žinomas kaip veterinarų ir žirgų bei jų augintojų globėjas. Kodėl? 


Legenda byloja, kad šventajam buvo atvestas žirgas, kurį jis turėjo pakaustyti. Deja, žirgas niekaip nenorėjo to daryti, priešinosi ir blaškėsi ir niekaip nesileido pakaustomas. Šv. Eligijus suprato, kad žirgą apsėdę demonai. Todėl jis tiesiog nupjovė žirgui priekinę koją ir, kol žirgas bandė išstovėti ant likusių trijų, ant jos uždėjo pasagą, o vėliau koją stebuklingu būdu vėl priklijavo. Žirgas nurimo ir leidosi pakaustomas. 


Ikonografijoje šv. Eligijus vaizduojamas su vyskupo rūbais ir vyskupo lazda, taip pat jis dažnai laiko auksakalių plaktuką. Dažnai šalia jo galima pamatyti ir priekalą. Kartais vaizduojamas ir su žirgų atributais, pvz., pasaga ar šalia stovinčiu žirgu arba nupjauta žirgo koja.  
 

Tai įdomu!
Atnaujinta: 2022-01-04